Aortos atsisluoksniavimas – tai viena pavojingiausių ir greičiausiai progresuojančių širdies ligų, tiesiogiai keliančių grėsmę gyvybei. Kauno klinikų Širdies chirurgijos skyriaus vadovas, Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgų draugijos prezidentas, profesorius Povilas Jakuška paaiškina, kad ši būklė pasireiškia, kai įplyšta aortos sienelės vidinis sluoksnis, kraujui prasiskverbiant tarp sluoksnių ir sukeliant atsisluoksniavimą.
„Tokiu būdu aortoje susidaro du spindžiai: tikrasis ir netikrasis – atsluoksniuotas, kuris gali tęstis išilgai aortos nuo jos pradžios ties širdimi, iki pilvinės aortos išsišakojimo į kojų arterijas. Kraujas, tekėdamas netikruoju aortos spindžiu, spaudžia tikrąjį, ir taip blogina kraujo patekimą į iš aortos išeinančias kraujagysles. Dėl blogėjančio aprūpinimo krauju sutrinka smegenų, pilvo organų, rankų ir kojų kraujotaka. Laiku neatstačius kraujotakos pakitimai organuose tampa negrįžtami“, – įspėja kardiochirurgijos profesorius.
Kas sukelia aortos disekaciją?
Dažniausios aortos disekacijos priežastys – silpna aortos sienelė ir nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis. Šį sveikatos sutrikimą gali paskatinti ne tik ilgalaikė hipertenzija, bet ir aterosklerozės sukelti aortos sienelės pažeidimai, išsiplėtusi aorta (aneurizma) bei įgimtos būklės, tokios kaip dviburis aortos vožtuvas, aortos koarktacija. Krūtinės traumos ir jungiamojo audinio ligos, pavyzdžiui, Marfano, Ehlers-Danlos, Loeys-Dietz sindromai, taip pat didina riziką. Be to, rūkymas ir stimuliuojantys narkotikai, tokie kaip kokainas, stipriai prisideda prie ligos išsivystymo rizikos. Nors aortos disekacija dažniau diagnozuojama 60–70 metų amžiaus vyrams, ji gali pasireikšti ir jauniems asmenims, ypač sergantiems genetinėmis ar jungiamojo audinio ligomis.
Neignoruokite pavojaus signalų: simptomai ir diagnostika
Profesorius P. Jakuška primena, kad aortos atsisluoksniavimas (disekacija) dažnai klaidingai painiojamas su širdies priepuoliu. Tarp pagrindinių simptomų – staigus, labai stiprus, plėšimą primenantis skausmas krūtinėje ar nugaros srityje, kuris gali plisti į pilvą, kaklą ar pečių sritį.
Retesni, bet taip pat pavojingi, simptomai apima alpulį, šoko požymius ar ūmius neurologinius sutrikimus, tokius kaip silpnumas, regėjimo sutrikimai ar sąmonės aptemimas. Pajutus tokius simptomus, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos.
„Jeigu disekacija prasideda aortos pradinėje dalyje – vienintelis gydymo būdas, siekiant išgelbėti paciento gyvybę – skubi operacija. Jeigu atsisluoksniavimas plinta tolyn į pilvinę aortą, kitu etapu stengiamasi atstatyti šios aortos dalies anatomiją ir funkciją atviru ar uždaru chirurginiais būdais, įvedant stentą į aortos spindį per kirkšnies arterijas“, – pasakoja gydytojas.
Modernūs gydymo sprendimai ir ateities perspektyvos
Pastaraisiais metais širdies chirurgijoje atsiranda vis daugiau inovatyvių sprendimų, leidžiančių efektyviau gydyti šią sudėtingą būklę. Vienas iš jų – AMDS (Ascyrus Medical Dissection Stent) stentas, kuris operacijos metu įstatomas į aortą. Šis modernus stentas turi minkštą apsauginę manžetę ir lankstų metalinį rėmą, leidžiantį prisitaikyti prie aortos formos ir padėti stabilizuoti pažeistą kraujagyslę. Pirmieji Baltijos šalyse šį stentą pritaikė Kauno klinikų Širdies chirurgijos skyriaus medikai.
Profesorius P. Jakuška teigia, kad AMDS stentas padeda pasiekti du svarbius tikslus: išplečia tikrąjį aortos spindį, kad kraujas vėl galėtų įprastai tekėti į organus, ir sumažina naujo plyšimo riziką toje vietoje, kur chirurgas sujungia aortos protezą su likusia aorta.
„Nors tai – ir nauja technologija, kurios rezultatai šiuo metu dar vertinami klinikiniuose tyrimuose (PERSEVERE studijoje), pirmieji duomenys rodo daug žadančius rezultatus ir leidžia tikėtis geresnių ilgalaikių gydymo rezultatų“, – svarbia informacija dalijasi profesorius P. Jakuška.
Širdies chirurgijos skyriaus vadovas pastebi, kad naudojant šį stentą operacija trunka trumpiau, o pacientams atsiranda daugiau galimybių paspartinti atsigavimą. Vis dėlto atsistatymo laikas priklauso nuo daugelio veiksnių: paciento būklės prieš operaciją, organų kraujotakos sutrikimo trukmės, sėkmingo kraujotakos atkūrimo operacijos metu ir galimų papildomų intervencijų ateityje. „Po tokios sudėtingos operacijos organizmui atsigauti paprastai prireikia kelių mėnesių. Tikimasi, kad naujos technologijos, ypač AMDS stentas, padės šį laiką sutrumpinti ir sumažins pakartotinių aortos procedūrų tikimybę ateityje“, – apibendrina profesorius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.