Regionai, vadinami „Mėlynosiomis zonomis“, iš tiesų yra vietos, kur žmonės gyvena ilgiau ir kur kas dažniau sulaukia 100 metų – tai patvirtina naujas mokslinis tyrimas. Šis atradimas leidžia geriau suprasti, kodėl kai kuriose pasaulio vietose žmonės linkę gyventi ilgiau ir džiaugtis išskirtine sveikata net ir labai garbiame amžiuje.
Kas yra „Mėlynosios zonos“ ir kodėl jos svarbios?
Vadinamosios „Mėlynosios zonos“ – tai išskirtiniai regionai, kuriuose žmonės gyvena neįprastai ilgai ir kur neproporcingai daug devyniasdešimtmečių bei šimtamečių gyventojų. Pats terminas atsirado prieš beveik 20 metų, tačiau pastaraisiais metais jo pagrįstumas buvo imtas kvestionuoti. Kritikai abejojo, ar pačių žmonių nurodomas amžius yra tikslus, ir teigė, kad išskirtinis „Mėlynųjų zonų“ gyventojų ilgaamžiškumas gali būti prasto dokumentų tvarkymo ar raštvedybos klaidų rezultatas.
Vis dėlto naujas tyrimas, publikuotas žurnale „The Gerontologist“, dar kartą peržiūrėjo turimus duomenis ir patvirtino, kad dalis vadinamųjų „Mėlynųjų zonų“ iš tiesų yra autentiškos. Tyrimas pabrėžia, kad šiems regionams būdingas ne tik neįprastai didelis vyresnio amžiaus žmonių skaičius, bet ir išskirtinė jų sveikata bei gyvybingumas net labai garbiame amžiuje.
„Išskirtiniams teiginiams apie ilgaamžiškumą reikia išskirtinių įrodymų“, – teigė vienas iš tyrimo autorių Stevenas N. Austadas, Amerikos senėjimo tyrimų federacijos mokslinis direktorius.
Ilgaamžiškumo kriterijai ir esminės pamokos
Pasak tyrėjų, kad vietovė būtų pripažinta „Mėlynąja zona“, ji turi atitikti griežtus kriterijus. Pirmiausia, ji turi būti aiškiai apibrėžta geografiškai. Antra, joje per pastaruosius 150 metų turi būti itin didelė žmonių, sulaukusių bent 90 metų, koncentracija, o tai turi būti patvirtinta patikimais gimimo ir mirties dokumentais. Ne mažiau svarbus kriterijus – ilgalaikė gera sveikata, nes „Mėlynųjų zonų“ gyventojai ne tik ilgai gyvena, bet ir išlieka aktyvūs bei gyvybingi.
Nors genetika gali turėti tam tikros įtakos ilgaamžiškumui, vis daugiau tyrimų rodo, kad pagrindiniai ilgo ir sveiko gyvenimo veiksniai yra gyvenimo būdas, mityba, fizinis aktyvumas ir stiprūs socialiniai ryšiai. Šiuose regionuose pastebimas bendruomeniškumas, tradicinės, augalinės mitybos principai ir nuolatinė fizinė veikla, integruota į kasdienį gyvenimą.
„Manome, kad „Mėlynųjų zonų“ patvirtinimas tyrimais yra svarbus, nes iš šių gyvenimo būdų galima pasisemti vertingų pamokų ir įkvėpimo, kaip gyventi ilgai ir sveikai, – rašo tyrėjai. – Ne mažiau informatyvu yra ir „Mėlynųjų zonų“ nykimo dokumentavimas, nes tai leidžia suprasti, kokie gyvenimo būdo veiksniai siejami su prastesne sveikata vėlesniame amžiuje.“
Mokslo patvirtintos „Mėlynosios zonos“
Naujoji analizė patvirtino dvi geografines vietoves, kurių gyventojų amžius patikimai pagrindžia jų priskyrimą „Mėlynosioms zonoms“:
Sardinija, Italija
Sardinijos „Mėlynoji zona“ apima šešis kaimus rytinėje–centrinėje salos dalyje. Čia šimtamečių, gimusių 1880–1900 m., dalis buvo maždaug penkis kartus didesnė nei likusioje Europoje ir tris kartus didesnė nei visoje Sardinijoje. Nuo pirminės analizės šis rodiklis tik augo. Ypač įdomu tai, kad pasauliniu mastu 100 metų dažniau sulaukia moterys, tačiau šioje Sardinijos dalyje vyrų ir moterų proporcija tarp šimtamečių yra beveik vienoda. Tyrėjai patikrino kiekvieno vyresnio nei 90 metų asmens amžių, lygindami civilinius ir bažnytinius archyvus bei atkurdami šeimų genealogijas, kad būtų atmestos galimos klaidos ar tapatybės supainiojimai.
Ikarija, Graikija
Ikarija – nedidelė Graikijos sala Egėjo jūroje, kurioje gyvena apie 8 000 žmonių. Kai 2009 m. ji pirmą kartą buvo pripažinta „Mėlynąja zona“, 90 metų ir vyresnių gyventojų dalis buvo maždaug tris kartus didesnė nei šalies vidurkis. Išsamios apklausos patvirtino neįprastai didelį devyniasdešimtmečių ir šimtamečių skaičių šioje izoliuotoje saloje.
Izoliacijos reikšmė ir naujos zonos
Tyrimas atskleidė bendrą visų patvirtintų „Mėlynųjų zonų“ bruožą – izoliaciją. Pasak tyrėjų, ši santykinė izoliacija leido šioms vietovėms išsiugdyti savitą kultūrą, kalbą ar tarmę, taip pat galimą genetinį unikalumą, kuris galėjo prisidėti prie ilgaamžiškumo. Šiose vietovėse gyvenimo tempas lėtesnis, o žmonės labiau linkę palaikyti glaudžius ryšius ir gyventi harmonijoje su gamta.
Mokslininkai ne tik nustatė, kaip kai kurios „Mėlynosios zonos“ traukiasi dėl modernizacijos įtakos, bet ir atkreipė dėmesį į naujų zonų formavimąsi. Šiuo metu galimos naujos „Mėlynosios zonos“ Nyderlanduose, Kinijoje ir Karibų jūros saloje Martinikoje yra kruopščiai tikrinamos, kol galės būti plačiai pripažintos šiuolaikinėmis ilgaamžiškumo oazėmis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.