Pavasarį daugelis pastebi gausesnį plaukų slinkimą – ant šukų ar dušo grindų jų lieka daugiau nei įprastai. Nors sezonų kaita išties gali paveikti plaukų augimo ciklą, kartais sustiprėjęs plaukų slinkimas gali signalizuoti ir apie organizmo išsekimą, vitaminų ar mikroelementų trūkumą. Specialistai paaiškina, kaip veikia plaukų augimo ciklas, kokios priežastys lemia gausesnį slinkimą ir kada tai išduoda rimtesnes sveikatos būkles.
Sezoninis plaukų slinkimas: kada nerimauti?
Pasak vaistinės ekspertės Ramunės Uosienės, pavasarinis plaukų slinkimas gali būti natūralus sezoninis reiškinys, susijęs su plaukų augimo ciklu ir organizmo prisitaikymu prie metų laikų kaitos. Vis dėlto, labai svarbu gebėti atskirti, kada tai – normalus procesas, o kada – organizmo signalas apie tam tikrus sutrikimus.
„Įprastai per dieną žmogus netenka apie 50–100 plaukų. Pavasarį šis skaičius gali ir padidėti. Tai susiję su plaukų augimo ciklu – dalis plaukų vienu metu pereina į slinkimo fazę. Sezoninis slinkimas dažniausiai būna laikinas, tolygus ir trunka maždaug 4–8 savaites. Sunerimti reikėtų tuomet, kai slinkimas tampa labai gausus, tęsiasi ilgiau kaip 2–3 mėnesius, pradeda mažėti plaukų tankis, atsiranda retėjimo zonos. Tokiais atvejais plaukų slinkimas gali būti susijęs su vitaminų ir mikroelementų trūkumu, hormonų pokyčiais, genetikos įtaka, stresu ar kitais organizmo sutrikimais“, – sako R. Uosienė.
Dermatovenerologė-trichologė Agnė Panavienė priduria, kad rimtesnes sveikatos problemas gali išduoti ir apvalūs ar ovalūs išplikimo plotai, niežėjimas, galvos skalpo paraudimas.
Plaukų augimo ciklas: nuo augimo iki slinkimo
Pasak A. Panavienės, plaukų augimo ciklas apima keturias fazes – aktyvaus augimo, regresijos, poilsio ir slinkimo. Aktyvaus augimo fazė vadinama anageno faze ir ji trunka ilgiausiai – nuo 2 iki 7 metų. Kuo ilgiau trunka ši fazė, tuo ilgesnius plaukus galite užsiauginti, o apie 90 proc. mūsų plaukų šiuo metu yra būtent šiame etape.
„Regresijos – katageno – fazė trunka apie 2 savaites: plaukas atsijungia nuo savo maitinimo šaltinio – kraujagyslių – ir po truputį kyla į viršų link odos paviršiaus, – pasakoja A. Panavienė. – Trečioji yra telogeno, arba poilsio, fazė, trunkanti apie 3 mėnesius. Šios fazės metu plaukas tiesiog „miega“ savo vietoje. Galiausiai, egzogeno fazės metu plaukas iškrenta užleisdamas vietą naujam plaukui.“
Gydytoja pažymi, kad sezoniniam plaukų slinkimui įtakos gali turėti žiemos metu kraujyje sumažėjusi vitamino D koncentracija – šis vitaminas yra būtinas anageno fazės palaikymui. „Taip pat vertėtų paminėti ir tai, jog šaltas oras sukelia galvos odos kraujagyslių susitraukimą, o sausas patalpų oras pažeidžia plauko kutikulę ir sutrikdo galvos odos barjerinę funkciją. Tai taip pat gali paskatinti intensyvesnį plaukų slinkimą“, – sako A. Panavienė.
Mitybos įtaka ir svarbiausi mikroelementai plaukams
Anot R. Uosienės, plaukų sveikatai svarbus ne tik vitaminas D, bet ir geležis – kai organizmui trūksta šio mikroelemento, plaukų folikulai prasčiau aprūpinami deguonimi, todėl plaukai greičiau pereina į slinkimo fazę. „Plaukų būklei svarbūs ir B grupės vitaminai, ypač – biotinas bei vitaminas B12, ne mažiau svarbūs ir tokie mikroelementai kaip cinkas, selenas, varis. Svarbu paminėti ir amino rūgštis, kurios yra pagrindinė plaukų struktūros sudedamoji dalis. Plaukai daugiausia sudaryti iš baltymo keratino, o keratinas formuojamas iš amino rūgščių“, – teigia ekspertė.
Nors šampūnai, serumai, galvos odai skirti losjonai ar ampulės gali pagerinti galvos odos būklę, suaktyvinti kraujotaką, sustiprinti plaukų folikulus ir paskatinti naujų plaukų augimą, R. Uosienė pabrėžia, kad jei plaukų slinkimas susijęs su vitaminų, mikroelementų trūkumu, hormonų pokyčiais, stresu ar ligomis, vien išorinės priemonės problemos neišspręs – tokiu atveju svarbu ieškoti priežasties ir spręsti ją kompleksiškai.
Stresas ir netinkama priežiūra: tylūs plaukų priešai
Anot A. Panavienės, esant lėtiniam stresui, padidėjęs kortizolio kiekis priverčia plaukų kamienines ląsteles likti itin ilgoje poilsio fazėje. Plaukai natūraliai iškrenta, tačiau nauji augti nepradeda, nes kamieninės ląstelės negauna signalo „pabusti“. „Svarbu suprasti, kad šis procesas yra slopinantis, o ne naikinantis plaukų folikulus. Skirtingai nei autoimuninių procesų metu, kai imuninė sistema puola folikulą, streso sukeltas mechanizmas tiesiog padidina „aktyvacijos slenkstį“. Kadangi kamieninės ląstelės nėra pažeistos ar sunaikintos, pašalinus streso faktorių plaukų augimas gali būti visiškai atstatytas“, – teigia gydytoja.
R. Uosienė priduria, kad kai kuriais atvejais plaukų slinkimą gali paskatinti ir netinkama galvos odos priežiūra. Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų – per retai arba netinkamai išplaunama galvos oda. „Kita kraštutinė situacija – per agresyvūs šampūnai ar per dažnas šveitimas, galintis sudirginti galvos odą ir pažeisti jos apsauginį barjerą. Taip pat neigiamai odą gali veikti per stiprus mechaninis poveikis – labai intensyvus galvos odos trynimas plaunant, dažnas plaukų tempimas šukuojant ar įtemptos šukuosenos, pavyzdžiui, tvirti kuodai ir uodegos“, – sako R. Uosienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.