Šiuolaikinis gyvenimo būdas dažnai priverčia mus ilgai sėdėti – prie darbo stalo, automobilyje ar namuose. Tačiau mokslininkai seniai įspėja apie padidėjusią mirties riziką, susijusią su sėdimu gyvenimo būdu. Gera žinia – naujausi tyrimai atskleidė, kad tereikia minimalių pastangų, jog ši rizika būtų neutralizuota. Tam pakanka vos 30–40 minučių fizinio aktyvumo per dieną.
Kiek aktyvumo reikia kompensuoti sėdėjimą?
Tyrimų duomenimis, iki 40 minučių vidutinio arba didelio intensyvumo fizinio aktyvumo kasdien yra pakankamas kiekis, kad būtų kompensuota net 10 valandų sėdėjimo. Nors bet koks fizinis krūvis ar net paprasčiausias atsistojimas iš dalies padeda, nuoseklumas ir tinkamas intensyvumas yra raktas į ilgalaikę sveikatą.
Šios išvados pagrįstos išsamia devynių ankstesnių tyrimų analize, kurioje apibendrinti 44 370 žmonių, nešiojusių fizinės būklės stebėjimo prietaisus, duomenys. Analizės metu nustatyta, kad mirties rizika tarp sėdimą gyvenimo būdą turinčių asmenų didėjo, kai mažėjo laiko, praleisto užsiimant vidutinio ir didelio intensyvumo fizine veikla.
Moksliškai įrodyta: judėjimas gelbsti gyvybę
Tyrėjai savo straipsnyje aiškino: „Aktyvių asmenų, užsiimančių vidutinio ir didelio intensyvumo fizine veikla maždaug 30–40 minučių, ryšys tarp didelio sėdėjimo laiko ir mirties rizikos reikšmingai nesiskiria nuo tų, kurie mažai laiko praleidžia sėdėdami.“ Tai reiškia, kad užsiimant gana intensyvia veikla – pavyzdžiui, važinėjimu dviračiu, greitu ėjimu ar sodininkyste – galima sumažinti su ilgu sėdėjimu susijusią ankstyvesnės mirties riziką iki tokio lygio, koks jis būtų, jei nebūtumėte praleidę visos dienos sėdėdami.
Fizinio aktyvumo ir gyventojų sveikatos tyrėjas Emmanuelis Stamatakisas iš Sidnėjaus universiteto Australijoje pabrėžia: „Bet koks fizinis aktyvumas yra svarbus ir bet koks jo kiekis yra geriau nei jokio.
Žmonės vis dar gali apsaugoti savo sveikatą ir kompensuoti žalingą fizinio pasyvumo poveikį.“
Paprasti būdai didinti fizinį aktyvumą kasdien
Nereikia tapti profesionaliu sportininku, kad išsaugotumėte savo sveikatą. Tyrėjai pataria integruoti aktyvumą į kasdienę rutiną:
- Rinkitės lipti laiptais, užuot važiavę liftu.
- Aktyviai žaiskite su vaikais ar naminiais gyvūnais.
- Užsiimkite joga ar šokiais.
- Atlikite namų ruošos darbus intensyviau.
- Daugiau vaikščiokite pėsčiomis ar važinėkite dviračiu.
Šie paprasti pakeitimai gali padėti pasiekti rekomenduojamą aktyvumo lygį ir neutralizuoti ilgalaikio sėdėjimo keliamą pavojų.
Svarbiausia – nepraleisti visos dienos sėdint
Nors naujosios gairės atspindi geriausius turimus mokslinius duomenis, E. Stamatakisas pripažįsta, kad žiniose vis dar yra tam tikrų spragų. „Pavyzdžiui, mums vis dar neaišku, kokia tiksliai yra „per ilgo sėdėjimo“ riba. Tačiau ši mokslinių tyrimų sritis sparčiai vystosi, todėl tikimės, kad po kelerių metų turėsime detalesnius atsakymus“, – sako jis. Tai pabrėžia nuolatinio judėjimo ir aktyvaus gyvenimo būdo svarbą, net ir siekiant gauti tikslesnių gairių ateityje.
Tyrimas, kuriuo remiasi šios rekomendacijos, buvo paskelbtas prestižiniame žurnale „British Journal of Sports Medicine“.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.