Dauguma žmonių tiki, kad žmogaus organizmui kasdien reikia gerti didelį kiekį vandens, siekiant išplauti susikaupusius toksinus ar palengvinti inkstų darbą, kadangi jie filtruoja kraują ir reguliuoja organizmo vandens balansą. Tačiau ekspertai atskleidžia, kad abu šie teiginiai tėra plačiai paplitę mitai. Idėja apie privalomas 6–8 stiklines vandens per dieną kilo iš paprasčiausio žmogaus fiziologijos nesupratimo.
Vanduo – gyvybei būtinas, bet ar efektyviai jį naudojame?
Vanduo, be abejonės, yra būtinas gyvybei, ir mes, žmonės, negalime be jo ilgai išgyventi. Tiesa, palyginti su kai kuriais gyvūnais, žmonės vandenį panaudoja gana neefektyviai. Tai lemia kasdienis didelis skysčių praradimas, o organizmas neturi perteklinių skysčių saugyklų. Dienos eigoje vandens netenkame iškvėpdami jį garų pavidalu bei prakaituodami. Šis vandens netekimas vadinamas nejuntamuoju, priešingai nei skysčiai, prarandami su šlapimu.
Nors daugelis mano, kad prakaitavimas yra tik fizinio aktyvumo ar karščio pasekmė, net ir gyvenantys šaltame klimate ar nesportuojantys žmonės kasdien su prakaitu praranda 500–1000 mililitrų vandens. Įdomu tai, kad toks prakaitas beveik neturi spalvos ar kvapo, sudarytas vien iš gėlo vandens ir naudojamas kūno temperatūrai reguliuoti, vėsinant odą išgaravimu. Tuo tarpu kvapą turintis prakaitas išskiriamas kitokio tipo prakaito liaukų ir jame vandens beveik nėra.
Neišvengiami skysčių nuostoliai ir jų kompensavimas
Žinoma, persikrausčius gyventi į tropinius kraštus ar esant dideliam fiziniam aktyvumui, išprakaituosite žymiai daugiau, kad būtų kompensuojama papildomai sukuriama šiluma. Tačiau apie 1,5–2 litrus vandens mes prarandame neišvengiamai. Tie, kurie yra fiziškai aktyvūs, gyvena šilto klimato sąlygomis ar karščiuoja, dėl didesnio prakaitavimo neabejotinai praranda daugiau skysčių. Todėl žmogui reikia kompensuoti apie 2 litrus vandens, kurių jis kasdien netenka dėl kvėpavimo, prakaitavimo ir šlapinimosi.
Mitas apie 8 stiklines: Iš kur jis kilo ir ko trūksta jo interpretacijoje?
Idėja apie minėtą 8 stiklinių vandens normą per dieną kilo 1945 metais JAV maisto ir maistingumo valdyboje, kuri rekomendavo kasdien išgerti po 2,5 litrus vandens. Tačiau žmonės dažniausiai pamiršta, kad ši rekomendacija buvo atlikta nesiremiant jokiu tyrimu. Be to, šioje rekomendacijoje buvo aiškiai teigiama, jog didžiąją dalį reikalingų skysčių mes gauname su maistu.
Beveik visame maiste yra vandens. Žinoma, šviežiuose vaisiuose ir daržovėse jo yra daugiau nei džiovintuose produktuose. Tad galima teigti, kad įprastai maitindamiesi, išgerdami puodelį kavos, stiklinę sulčių ar kito gėrimo, jūs lengvai gausite reikalingus 2 litrus skysčių per dieną, papildomai nieko negerdami. Jeigu jūsų organizmui pritrūks vandens, jis nedelsiant apie tai praneš – pajusite troškulį.
Klausykite savo kūno: Troškulys – patikimas indikatorius
Jeigu pajutote troškulį, gerkite vandens. Jei troškulio nejaučiate, neprivalote gerti 6–8 stiklinių vandens per dieną, kadangi jo pakankamai gaunate iš suvartojamo maisto ir kitų gėrimų. Žinoma, reikėtų turėti omenyje, kad karštą vasaros dieną prakaituojama daugiau, todėl, planuojant leisti laiką lauke, verta su savimi turėti vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos.
Nors troškulio jausmas yra pakankamai patikimas indikatorius, su amžiumi jis prarandamas, todėl vyresnio amžiaus žmonės greičiau dehidratuoja to net nepajusdami. Todėl jiems ypač svarbu stebėti skysčių suvartojimą. Apskritai, vandens reikia gerti tik tuomet, kai troškina, tačiau karštą vasaros dieną ar intensyviai sportuojant reikėtų išgerti daugiau vandens nei įprastai.
Gerti daugiau vandens nei reikia: Ar tai pavojinga?
Tiesa, gerti daugiau vandens nei reikia nėra itin pavojinga. Jeigu išgersite daugiau vandens, daugiau jo ir pašalinsite su šlapimu. Pagrindinė inkstų funkcija yra užtikrinti, kad suvartojamo ir pašalinamo vandens kiekis būtų lygus. Jeigu ši pusiausvyra sutriktų ir žmogus suvartotų daugiau vandens nei jo atsikratytų, vanduo kauptųsi organizme, kol ilgainiui imtų tinti, pavyzdžiui, kojos. Būtent su tokia problema susiduria žmonės, turintys inkstų ar širdies sveikatos problemų – jie kaupia vandenį, nes negali jo tinkamai pašalinti.
Tačiau gausesnis vandens gėrimas neturi jokių papildomų privalumų, skirtingai nei kai kurie tiki. Idėja, kad didesnis vandens kiekis padeda išplauti toksinus ar palengvina inkstų darbą, nėra pagrįsta. Kasdien inkstai perfiltruoja apie 180 litrų kraujo. Žmogaus kūne yra maždaug 5 litrai kraujo, tad inkstai kraują kasdien perfiltruoja apie 36 kartus. Papildomai išgertas vanduo neturi esminės įtakos šiam procesui.
Apibendrinimas: Klausykite savo kūno, ne mitų
Apibendrinant, papildomai išgertas vanduo neišplauna toksinų ir nepadeda inkstams dirbti efektyviau. Vienintelis skirtumas, kurį galite pastebėti, yra tai, kad jūsų šlapimas, vietoje sodriai geltonos spalvos, taps skaidrus. Tačiau tai neturi jokios įtakos jūsų sveikatai. Todėl neverta jaudintis dėl privalomų 6–8 vandens stiklinių per dieną – jūs ir taip suvartojate pakankamai vandens, dažnai to nė nepajusdami, tiesiog gyvendami įprastą gyvenimą ir mėgaudamiesi maistu bei gėrimais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.