Vaistinėse dažnai siūlomi tos pačios veikliosios medžiagos kompensuojamieji vaistai iš skirtingų gamintojų, tačiau pacientų priemokos už juos gali labai skirtis – kai kuriais atvejais net dvigubai. Norint išvengti neplanuotų išlaidų, svarbu žinoti, kaip tinkamai pasirinkti vaistus ir kokios teisių turi pacientai.
Vaistininko pareigos ir vaistų pasirinkimo galimybės
Vaistininkas, gavęs receptą, privalo monitoriuje parodyti visus tinkamus vaistus ar medicinos pagalbos priemones (MPP) su ta pačia veikliąja medžiaga. Išskiriamos visų siūlomų vaistų kainos ir pacientų priemokos, o mažiausios priemokos preparatai visada pateikiami aukščiausioje eilutėje. Tai padeda pacientams objektyviai įvertinti galimybes ir pasirinkti ekonomiškiausią variantą.
Jeigu vaistinėje tuo metu neturima reikalingo vaisto ar MPP su mažiausia priemoka, vaistininkas turi pasiūlyti jį užsakyti bei pristatyti – miestuose per 2, kaimuose per 4 dienas. Tai užtikrina pacientų teisę į priimtiniausias kainas ir neleidžia prarasti galimybės įsigyti būtiną gydymą už mažiausią kainą.
Farmacijos rinkos įtaka priemokų įvairovei
Deja, kartais pacientams siūloma brangesnių vaistų, kurie gali būti rekomenduojami gydytojo ar vaistininko. Dažnai tokios rekomendacijos nėra paremktos racionaliu vaistų išdavimo principu, o labiau farmacijos rinkos interesais, kai prioritetas teikiamas brangesniems, bet terapinės vertės prasme lygiaverčiams preparatams. Todėl būtina žinoti, kad gydytojas recepte privalo nurodyti tik veikliąją vaistų medžiagą bendriniu pavadinimu, o ne konkretų gamintojo vaistą.
Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai gydytojas pacientui ant popieriaus užrašo konkretų vaisto pavadinimą, susietą su brangesniu variantu. Tokiu atveju pacientams svarbu nepamiršti, kad jie visada turi teisę patys pasirinkti iš kitų kompensuojamųjų vaistų su mažiausia priemoka, nepriklausomai nuo rekomendacijų.
Kaip elgtis, jei vaistininkas nesivargina siūlyti pigesnių vaistų
Jei vaistininkas nevykdo savo pareigos ir vengia pasiūlyti vaistą su mažiausia priemoka, nes jo neturi ir nesistengia užsakyti, o vietoje to bando įpiršti brangesnį vaistą, pacientai raginami apie tokią situaciją nedelsiant pranešti teritorinėms ligonių kasoms.
Tokios priemonės padeda užtikrinti, kad vaistų pardavimo praktika išliktų skaidri ir sąžininga.
Patys pacientai dažnai renkasi brangesnius vaistus
Pasitaiko atvejų, kai žmonės, net nepasitarę su gydytoju ar vaistininku, renkasi brangesnius preparatus pagal gamintojo pavadinimą. Svarbu suvokti, kad gydomoji vertė priklauso ne nuo vaistų pakuotės ar tablečių spalvos, o nuo veikliosios medžiagos. Tad finansiškai naudinga rinktis vaistus su mažesnėmis priemokomis, kaip tai daroma ir kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje.
Statistika ir finansinės pasekmės
Valstybinės ligonių kasos (VLK) atlikti skaičiavimai rodo, kad per 2021 metus Lietuvos gyventojai sumokėjo apie 17,6 mln. eurų priemokų už vaistus. Taip pat dar 15,7 mln. eurų priemokų savo lėšomis padengė Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Iš viso pacientų papildomų išlaidų suma siekė net 33,3 mln. eurų.
Šie skaičiai galėtų būti gerokai mažesni, jei pacientai atsakingai rinktųsi kompensuojamuosius vaistus su mažiausiomis priemokomis, o sutaupytos lėšos būtų nukreiptos šeimos biudžetui ar kitoms svarbioms reikmėms. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į vaistų pasirinkimą ir neišleisti papildomų pinigų ten, kur galima sutaupyti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.