Nuovargis, silpnumas ir prasta nuotaika dažnai yra ignoruojami ar siejami su streso bei intensyvaus gyvenimo būdu. Vis dėlto dažnai priežasčių reikia ieškoti giliau – vienas svarbiausių organizmo funkcijų reguliatorių yra vitaminas D, kurio trūkumas Lietuvoje tampa vis didesne problema. „Kitaip nei kiti vitaminai, vitaminas D funkcionuoja kaip hormonas ir yra susijęs su kiekviena organizmo ląstele“, – sako gydytoja Vidmantė Vilkė.
Kodėl vitaminas D toks svarbus?
Vitamino D reikšmė žmogaus sveikatai yra išties daugialypė. Jis ne tik užtikrina kalcio ir fosforo įsisavinimą, kurie yra būtini sveikų kaulų ir dantų augimui bei mineralizacijai, bet ir stiprina imuninę sistemą, padeda išvengti osteoporozės, sumažina lūžių riziką. Kūdikiams vitaminas D padeda apsisaugoti nuo rachito – kaulų deformacijų ligos, kuri šiuolaikiniuose visuomenės sluoksniuose dar pasitaiko. Be to, vitaminas D reikalingas raumenų jėgai, padeda kovoti su uždegimais ir palaiko bendrą organizmo tonusą.
Vitamina D gamybos šaltiniai ir trūkumo priežastys
Organizmas vitamino D daugiausiai pasigamina pats, veikiant odos tiesioginiams saulės spinduliams. Šalia pusiaujo gyvenantys žmonės vitamino D trūkumo problemų beveik neturi, nes jų organizmai gauna pakankamai saulės. Tačiau Lietuvoje, kur klimatas dažnai debesuotas ir saulėtų dienų mažai, vitamino D gamyba yra ribota. Be to, daugelis žmonių drabužiais dengia didžiąją kūno dalį, ypač šaltuoju metų laiku, todėl natūrali galimybė pagaminti šį vitaminą dar labiau sumažėja.
Mitybos požiūriu, tik apie 10–15 procentų vitamino D galima gauti su maistu. Natūralūs šio vitamino šaltiniai – tai riebi žuvis (lašiša, tunas, skumbrė, ungurys), menkių kepenų aliejus, kiaušinių tryniai, pieno produktai ir kai kurie grybai. Vis dėlto net reguliariai vartojant šiuos produktus, dažnai nepakanka reikiamo vitamino D kiekio, ypač šaltajame Lietuvos sezone.
Kam svarbu itin stebėti vitamino D kiekį organizme?
Pasak gydytojos V. Vilkės, ypač padidėjus vitamino D poreikiui reiktų atkreipti dėmesį tiems, kurie turi antsvorio, nėščioms ir žindančioms moterims, taip pat tiems, kurie nevartoja žuvies ar pieno produktų. Šie žmonės turėtų ne tik rūpintis subalansuota mityba, bet ir laiku pradėti vartoti vitamino D papildus.
Atsiradus rudeniui bei žiemai ir mažėjant galimybei gauti vandens tiesioginių saulės spindulių, reikia pradėti vartoti papildomą vitamino D kiekį, kurį rekomenduoja gydytojai. Taip pat labai svarbu žinoti, kad nepakankamas šio vitamino kiekis gali sukelti subtilius, bet svarbius simptomus, apie kuriuos dažnai nepastebima.
Kaip atpažinti vitamino D trūkumą?
Vienas ryškiausių požymių – nuolatinis nuovargis, kuris nepraeina net po kokybiško nakties miego. Žmogus gali jausti silpnumą, mieguistumą dienos metu, o jo raumenys ir kaulai gali skaudėti be aiškios priežasties. Vitaminas D trūkumas dažnai pasireiškia ir per plaukų slinkimą, prastesniu žaizdų gijimu, dantenų problemomis. Be to, sutrinka nuotaika, atsiranda apatija ar net depresija, o imunitetas silpsta, todėl dažnai sergama infekcinėmis ligomis.
Kaip rūpintis vitamino D kiekiu?
Sveikatos specialistai rekomenduoja lauke, esant geram orui ir saulei, praleisti bent 15–20 minučių be apsauginių kremų, atvirais kūno plotais, tarp 10–15 valandos dienos. Tokiu būdu organizmas natūraliai pasigamina paros dozę vitamino D. Tačiau dėl individualių poreikių ir skirtingo vitamino D suvartojimo, svarbu pasitarti su gydytoju ir atlikti tyrimus, kurie tiksliai įvertins vitamino D kiekį kraujyje.
Gydytoja rekomenduoja vitamino D vartojimą pradėti tada, kai ateina ruduo ir mes pradedame vilkėti ilgas rankoves, ir tęsti iki pavasario, kai vėl galime mėgautis saulės šiluma. Profilaktinės dozės dažnai nepakankamos esant vidutiniam ar dideliam trūkumui, todėl svarbu nustatyti tikslią dozę ir vartojimo laiką pagal gydytojo nurodymus.
Apibendrinant, vitaminas D yra gyvybiškai svarbus žmogaus organizmui, o jo trūkumas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Lietuvos klimato sąlygomis būtina atidžiai stebėti vitamino D lygį ir esant reikalui imtis priemonių jo papildymui, kad išvengtume nuolatinio nuovargio ir kitų su trūkumu susijusių simptomų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.