Erkinis encefalitas – tai viena pavojingiausių ir klastingiausių virusinių ligų, kuri neturi specifinio gydymo ir gali palikti sunkias pasekmes sveikatai. Nors šia liga galima užsikrėsti visus metus, didžiausias pavojus kyla birželio–spalio mėnesiais, kai erkės yra aktyviausios, o žmonių buvimas gamtoje padidėja. Šiuo laikotarpiu ypač svarbu imtis prevencinių priemonių, kadangi ligos pradžia dažnai yra nepastebima, o gydytojų galimybės padėti – ribotos.
Erkių aktyvumas ir būklė Lietuvoje
Dėl klimato pokyčių žiemos šiuo metu yra švelnesnės, todėl erkės anksti pavasarį imasi aktyvios veiklos. Jos neapsiriboja vien miško plotais – jos dažnai aptinkamos ir miesto parkuose, daugiabučių kiemuose, pažintiniuose takuose ar net privačių namų teritorijose. Mažosios nimfos stadijos erkės yra ypač pavojingos, nes jų beveik nepastebima, tad žmogus gali nesuvokti, kad buvo įkandytas ir galėjo užsikrėsti erkių platinama infekcija.
Simptomai ir ligos pavojai
Po užsikrėtimo erkinis encefalitas dažniausiai pasireiškia nespecifiniais simptomais: karščiavimu, galvos, raumenų, kaulų skausmais, bendru silpnumu ir nuovargiu. Šie požymiai dažnai painiojami su kita liga, tad diagnozė gali būti nustatyta per vėlai. Ši virusinė infekcija pažeidžia centrinę nervų sistemą – smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus, todėl gali vystytis rimti liekamieji reiškiniai, tarp kurių – ir invalidumas. Kadangi nėra specifinių vaistų, gydymas yra tik simptominis, todėl itin svarbi yra ligos prevencija.
Skiepijimosi svarba ir galimybės
Vienintelis efektyvus būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito yra vakcinacija. Lietuva priklauso regionams, kur ši liga yra endeminė, todėl skiepytis rekomenduojama visiems, kurių veikla susijusi su buvimu gamtoje, bei visiems gyvenantiems rizikingose teritorijose. Šiandien skiepai yra lengvai prieinami – juos galima gauti tiesiog vaistinėse, kur patogu užsiregistruoti internetu.
Yra du pagrindiniai skiepijimosi būdai: standartinis ir pagreitintas.
Standartiniu būdu antra dozė skiriama po 1-3 mėnesių nuo pirmosios, o trečioji – po 5-12 mėnesių nuo antrosios, tai padeda suformuoti ilgaamžišką imunitetą. Pagreitintu planu antra dozė skiriama po 2 savaičių, o trečioji po 5-12 mėnesių – tai tinkama strategija tiems, kurie skiepijimosi grafiko nepavyko laikytis laiku. Be to, svarbu nepamiršti stiprinamųjų dozių revakcinacijai: vyresniems nei 65 metų skiepai reikalingi kas 3 metus, jaunesniems – kas 5 metus.
Prevencija – geriausia priemonė
Kadangi erkinis encefalitas yra itin klastinga liga, kurios pasekmės gali būti sunkios ir ilgalaikės, labai svarbu nepalikti apsaugos nuo jos atsitiktinumui. Raginame visus neignoruoti skiepų galimybės, stebėti erkių aktyvumo laikotarpį ir imtis apsaugos priemonių gamtoje. Laiku pradėtas vakcinacijos kursas gali išgelbėti nuo sunkios ligos ir jos komplikacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.