Bela Morkus, penkiasdešimt penkerių metų vilnietė, yra gyvas stiprybės ir valios įrodymas, kaip net ir po kelių insultų galima atgauti gyvenimo džiaugsmą ir tęsti prasmingą veiklą. Nors daugelis jos bendraamžių jau būtų praradę viltį, Bela ne tik kovėsi už savo sveikatą, bet ir atrado naujus pomėgius bei įveikė daugybę kliūčių, kurios gyvenime iškilo dėl pasikartojančių insultų ir rimtų sveikatos sutrikimų.
Sunki pradžia ir diagnozė, kuri sukrėtė
Gyvenimas Belai nuo pat gimimo nebuvo lengvas. Patyrusi įvairius sveikatos sutrikimus, įskaitant pažeistą koją, dėl kurios gydytojai prognozavo nedidelę tikimybę išgyventi iki dvylikos metų, ji sugebėjo ne tik išgyventi, bet ir išmokti gyventi. Deja, sulaukusi vos 38 metų, Bela patyrė pirmąjį insultą, kurio metu susidūrė su sunkumais, kurių Lietuvoje anuomet retai kas tikėjosi šio amžiaus žmonėms. Nors gydytojai iš pradžių bandė sumenkinti diagnozę, tikroji situacija buvo dramatiška – insultas jau jauname amžiuje tapo pavojingu iššūkiu.
Kelių insultų išbandymai ir jų pasekmės
Po pirmojo insulto Bela per trejus metus iš dalies atsistatė, tačiau skirtas laikas atsigavimui buvo trumpas. 2008 m. ją ištiko antrasis, spinalinis insultas, kuris paveikė stuburą, dėl ko pusė jos kūno liko nejautri. Gydytojai optimizmo nedavė – prognozė buvo pesimistiška, o reabilitacijos metu Bela jautėsi tiek fiziškai, tiek psichologiškai atsidūrusi ribos taške. Nepaisant to, nenutrūkstamas artimųjų palaikymas ir neblėstantis noras gyventi leido jai pakovoti už savo sveikatos atkūrimą.
Tačiau iššūkiai tęsėsi: 2010 ir 2013 metais debiutavo dar du insultai, be to, Bela susidūrė su veiklos sutrikimais – ji laikinai prarado lietuvių kalbos gebėjimą ir galėjo vartoti tik rusų kalbą, kuri atrodė sumaišyta ir klaidinga. Ši kalbos regresija išsilaikė trejus metus, kol po ilgų pastangų Bela vėl sugebėjo taisyklingai kalbėti.
Psichologinės krizės ir naujos vilties pradžia
2016 m. trečiasis spinalinis insultas beveik sulaužė Belos valią. Ji patyrė stiprią depresiją ir praradimo jausmą, kurį lydėjo sumenkęs noras kovoti dėl savęs. Tačiau būtent tuomet jai labai padėjo šeimos, ypač brolio ir pusseserės, palaikymas, kurie ragino grįžti į aktyvų gyvenimą. Bela surado jėgų atsigauti per sportą ir reabilitaciją – pradėjusi nuo specialaus treniruoklio užsiėmimų centre „Eik“, ji ilgainiui netgi pradėjo bėgti naudodama triratį įrenginį, skirtą judėjimo negalią turintiems žmonėms.
Kūrybiškumas ir kasdienis aktyvumas kaip gyvenimo kokybės pagrindas
Ne tik sportas, bet ir rankdarbiai tapo Belos gyvenimo dalimi. Po insultų apribotos judėjimo galimybės nesustabdė jos nuo kūrybinės veiklos: ji pradėjo megzti kepures bei šalikus, o vėliau susidomėjo mozaikų paveikslų klijavimu. Ši kruopšti, atidumo reikalaujanti veikla atnešė daug džiaugsmo, o jos darbai užkariavo artimųjų ir draugų simpatijas. Bela net bandė parduoti savo kūrinius, kad galėtų prisidėti prie svajonės – dalyvavimo tarptautinėje „frame running“ stovykloje Danijoje, kur varžosi judėjimo negalią turintys sportininkai.
Stiprybę teikiantis bendruomenės palaikymas
Centras „Eik“ tapo Belos antra šeima. Šios organizacijos dėka ji ne tik įgijo fizinį pajėgumą, bet ir psichologinę stiprybę bei bendrystės jausmą. Centro vadovė Vida Adomaitienė pabrėžia, jog Bela yra vienas iš įkvepiančių pavyzdžių, kaip didžiulis noras judėti ir atkaklumas gali pakeisti gyvenimus. Besitęsiantys užsiėmimai ne tik lavina kūną, bet ir stiprina sielą, skatina žmones dalyvauti sportinėse varžybose ir integruotis į visuomenę.
Aukso medalis – simbolis nenugalimos valios
Bela ne tik atkūrė savo gyvenimą po sunkių insultų, bet ir pasiekė sportinių laimėjimų – ji Lietuvos čempionate triračiu įveikė distanciją ir laimėjo aukso medalį. Tai simbolizuoja jos nenugalimą valią, pasirengimą kovoti su sunkumais ir siekti gyvenimo kokybės gerinimo. Įkvėpta šios patirties, Bela planuoja vėl dalyvauti tarptautinėje stovykloje Danijoje, tikėdamasi sudalyvauti varžybose ir įgyti dar daugiau patirties bei jėgų.
Kviečia prisidėti prie centro „Eik“ veiklos
Bela atvirauja, kad jos kelias nebuvo lengvas, tačiau su centro pagalba ji atrado tikrąjį gyvenimo džiaugsmą ir bendruomenės palaikymą. Ji ragina visus, kurie gali, paremti šios organizacijos veiklą pervesti 1,2 nuo pajamų mokesčio, kad daugiau judėjimo negalią turinčių žmonių galėtų gauti reikalingą pagalbą ir atrasti savo jėgų šaltinius. Bela – tikras įrodymas, jog su tinkama parama ir vidine jėga net ir po didelių sveikatos išbandymų galima vėl siekti svajonių ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.