Jodas yra vienas iš svarbiausių mikroelementų, kurios žmogaus organizmas turi gauti kasdien norint užtikrinti tinkamą skydliaukės funkciją bei bendrą sveikatą. Lietuvos gyventojų mityboje vis dar fiksuojamas jodo trūkumas, kuris, kaip teigia mitybos specialistai, gali turėti rimtų pasekmių ne tik fiziologinėms funkcijoms, bet ir psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei.
Jodo svarba žmogaus organizmui
Jodas atlieka esminį vaidmenį skydliaukės hormonų gamyboje. Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, nervų sistemos veiklą, emocijas, mąstymą, vaisingumą bei daugelį kitų gyvybiškai svarbių procesų. Dar svarbiau, kad jodas yra būtinas nervinio audinio vystymuisi dar embriono stadijoje, todėl jo trūkumas nėštumo metu gali turėti ilgalaikes pasekmes vaiko intelektui ir sveikatai.
Jodo trūkumo priežastys Lietuvoje
Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje dirvožemyje ir gėlame vandenyje jodo kiekis yra itin mažas. Dėl šios priežasties natūraliai vartojamas maistas – tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės – neužtikrina reikalingo mikroelementų kiekio. Tokie gamtos sąlygų ypatumai lemia, kad daugeliui gyventojų tenka papildomai rūpintis jodo šaltiniais, kad išvengtų susirgimų, susijusių su jo trūkumu.
Jodo trūkumo pasekmės ir jo įtaka sveikatai
Neužtikrinus pakankamo jodo kiekio organizme gali išsivystyti įvairios ligos. Pirmiausia kenčia skydliaukė, tačiau jos būklė tiesiogiai veikia širdies, smegenų, kepenų, inkstų, lytinių organų funkcijas. Be to, skydliaukės hormonų stoka dažnai lemia svorio pokyčius, nuotaikos svyravimus, protinį atsilikimą. Moksliniai tyrimai net kelia hipotezę, kad žmonių, gyvenančių regions, kur jodo yra mažai, intelekto koeficientas gali būti žemesnis.
Kaip spręsti jodo trūkumo problemą?
Vienas iš efektyviausių būdų yra naudoti privalomai joduotą druską. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacija ir kaimyninių šalių patirtis rodo, kad tai gali ženkliai sumažinti jodo trūkumą populiacijoje. Lietuvoje jau daugiau nei dešimtmetį nustatyta, kad parduotuvėse valgomoji druska turi būti joduota, o tokia druska įtraukiama net į duonos gaminius ir viešojo maitinimo įstaigų patiekalus.
Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas pažymi, kad tokia praktika jau pasiteisino: „Daugumai gyventojų vartoti joduotąją druską tapo savaime suprantama, o nejoduota druska naudojama tik techninėms reikmėms.“
Kaip nuolat palaikyti sveiką jodo lygį organizme?
Be joduotos druskos, jodas yra gaunamas iš tam tikrų maisto produktų, tokių kaip jūrinės žuvys, jūros kopūstai, kiaušiniai ir pieno produktai. Tačiau esant maisto įvairovei ir sveikai mitybai, taip pat svarbu nuolat stebėti ir užtikrinti šių mikroelementų pakankamą kiekį, ypač nėštumo ir vaikystės laikotarpiu, kai jodo poreikis yra didesnis.
Apibendrinant, jodas – tai svarbi mitybos dalis, kurios trūkumas gali turėti rimtų sveikatos padarinių. Todėl svarbu suprasti jodo reikšmę organizmui ir užtikrinti jo pakankamą kiekį per tinkamą mitybą bei maisto produktus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.