Pastaruoju metu mokslinis interesas sveikatos srityje vis labiau koncentruojasi į kasdienės fizinės veiklos poveikį onkologinių ligų prevencijai. Naujausi tyrimai atskleidė, kad net trumpi intensyvios fizinės veiklos epizodai turi reikšmingos naudos sveikatai ir gali ženkliai sumažinti riziką susirgti vėžiu. Tokie rezultatai įrodo, kad aktyvumo nebūtinai reikia daug, svarbiausia – reguliariai judėti.
Tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 22 tūkstančiai žmonių, buvo atliekamas naudojant dėvimus prietaisus, tokius kaip išmanieji laikrodžiai ir apyrankės. Tokiu būdu mokslininkai galėjo tiksliai įvertinti dalyvių fizinio aktyvumo dažnį ir intensyvumą. Svarbu paminėti, kad daugelis tiriamųjų patys teigė nesportuojantys ir nesimankštinantys, tačiau prietaisai fiksavo trumpus kasdienius judesius, pavyzdžiui, lipimą laiptais ar intensyvų ėjimą, kurie turi reikšmingą poveikį sveikatai.
Žurnale „Jama Oncology” paskelbtame tyrime išryškėjo, kad vos keturios minutės intensyvaus fizinio aktyvumo per dieną, suskaidytos į trumpus vienos minutės epizodus, gali sumažinti bet kokio vėžio riziką net 18 procentų. Dar įspūdingesni rezultatai fiksuoti kai vertinama rizika, susijusi su onkologinėmis ligomis, kurios yra tiesiogiai susijusios su fiziniu neveiklumu. Šiuo atveju fizinis aktyvumas gali sumažinti vėžio riziką net 32 procentais.
Kodėl fizinis aktyvumas yra svarbus?
Fizinis aktyvumas yra vienas iš kertinių veiksnių, prisidedančių prie bendros sveikatos gerinimo ir ligų prevencijos. Reguliarus judėjimas ne tik stiprina imuninę sistemą, gerina kraujotaką, bet ir padeda reguliuoti kūno svorį bei mažinti uždegiminius procesus organizme. Šie veiksniai kartu mažina riziką susirgti daugeliu lėtinių ligų, įskaitant onkologines.
Profesorius Emmanuelis Stamatakis iš Sidnėjaus universiteto pabrėžė tyrimo svarbą, teigdamas, kad daugelis vidutinio amžiaus žmonių nesportuoja, todėl jų rizika susirgti vėžiu didėja. Tačiau dėvimų prietaisų dėka tapo įmanoma tiksliai įvertinti trumpų judesių įtaką sveikatai, parodant, jog net trumpi fizinio krūvio epizodai turi reikšmės prevencijai.
Kokie vėžio tipai dažniau siejami su fizinio aktyvumo trūkumu?
Tyrimo duomenys parodė, kad kepenų, plaučių, inkstų, skrandžio vėžių bei mieloidinės leukemijos atveju fizinis neveiklumas yra ryškiai susijęs su didesne tikimybe susirgti šiais sunkiais susirgimais. Tai rodo, kad net nedidelis judėjimas gali būti svarbus veiksnys, mažinantis onkologinių ligų išsivystymo riziką.
Šiuo metu tarptautinės sveikatos organizacijos rekomenduoja suaugusiems per savaitę skirti nuo 150 iki 300 minučių vidutinio intensyvumo arba 75–150 minučių intensyvios fizinės veiklos. Tačiau realybė rodo, kad dauguma žmonių šių rekomendacijų nesilaiko. Todėl tyrėjai optimistai, tikėdamiesi, jog žinia apie net trumpus kasdienius aktyvumo epizodus kaip efektyvų būdą sumažinti vėžio riziką paskatins daugiau žmonių į savo kasdienybę įtraukti bent šiek tiek daugiau judėjimo.
Ateities perspektyvos ir naujos technologijos
Besivystančios technologijos, leidžiančios stebėti fizinį aktyvumą realiuoju laiku, atveria naujas galimybes tiksliau analizuoti, kaip skirtingo pobūdžio fizinė veikla veikia onkologinių susirgimų prevenciją. Tokios inovacijos gali padėti geriau suvokti, kurie fizinio aktyvumo veiksniai yra patys veiksmingiausi vėžio rizikos mažinimui ir suteikti asmenines rekomendacijas kiekvienam žmogui.
Galime tikėtis, kad ateityje kartu su sveikatos priežiūros sistemomis bus galima efektyviau skirti prevencines priemones ir skleisti žinią apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai, taip prisidedant prie mažesnio onkologinių ligų paplitimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.