Masinis pasitraukimas iš pensijų fondų: sausį prašymus pateikė per 300 tūkst. asmenų
Lietuvos socialinio draudimo sistemoje šių metų pradžia bus prisimenama kaip istorinių pokyčių metas. Sausio mėnuo tapo tikru išbandymu II pakopos pensijų fondų valdytojams, kai netikėtai didelis gyventojų srautas nusprendė pasinaudoti teise stabdyti įmokas arba visiškai pasitraukti iš sistemos. Naujausi duomenys rodo, kad per vieną mėnesį prašymus pateikė daugiau nei 300 tūkstančių asmenų, o tai yra precedento neturintis skaičius, privertęs sunerimti ne tik finansų sektorių, bet ir valstybės institucijas. Šis „masinis bėgimas“ indikuoja gilų visuomenės nepasitikėjimą dabartiniu kaupimo modeliu bei kintančius gyventojų finansinius prioritetus.
Tokį masinį apsisprendimą lėmė keletas esminių veiksnių, tarp kurių svarbiausią vietą užima didėjantis gyvenimo brangumas ir noras turėti daugiau laisvų lėšų „čia ir dabar“. Infliacijos spaudimas ir neapibrėžtumas rinkose paskatino žmones kritiškai įvertinti ilgalaikes investicijas, kurios negarantuoja aiškios grąžos ateityje. Be to, viešojoje erdvėje netilo diskusijos apie sistemos nelankstumą – daugelis kaupiančiųjų jaučiasi įkalinti fonduose be galimybės prireikus pasinaudoti savo pinigais anksčiau laiko. Tai suformavo nuostatą, kad geriau disponuoti visomis savo pajamomis šiandien, nei pasitikėti tolimomis ir ne visai skaidriomis pensijų prognozėmis.
Procesas, kurio metu tūkstančiai žmonių užpildė prašymus, parodė, kad visuomenė tapo kur kas aktyvesnė domėdamasi savo finansine ateitimi, tačiau pasirinkta kryptis sistemos kūrėjams nėra džiuginanti. Stabdomas kaupimas reiškia, kad asmens įmokos į privatų fondą nutraukiamos, tačiau iki tol sukauptos lėšos lieka investuotos ir toliau svyruoja kartu su rinka. Svarbu suprasti, kad šis žingsnis neatneša greitų grynųjų pinigų į kišenę, o tik padidina kasmėnesinį darbo užmokestį ta dalimi, kuri anksčiau keliaudavo į fondą. Visgi gyventojams tai atrodo kaip svarbi pergalė kovoje už finansinę laisvę.
Finansų analitikai ir specialistai į šią situaciją žiūri dviprasmiškai. Iš vienos pusės, pripažįstama asmens teisė rinktis, kaip valdyti savo uždirbtus pinigus, tačiau iš kitos pusės perspėjama apie galimą „skurdo spąstų“ riziką ateityje. Pensijų sistemos modelis buvo sukurtas siekiant kompensuoti prognozuojamą „Sodros“ biudžeto deficitą dėl senėjančios visuomenės. Pasitraukus tokiam dideliam skaičiui darbingo amžiaus žmonių, kyla klausimas, koks bus jų gyvenimo lygis po 20 ar 30 metų. Dabartinis sprendimas padidinti vartojimą šiandien gali tapti dideliu socialiniu iššūkiu valstybei rytoj, kai reikės rūpintis senatvės pensijomis, kurios neatitiks žmonių lūkesčių.
Institucijų reakcija į sausio mėnesio įvykius kol kas išlieka santūri, tačiau politiniuose užkulisiuose jau kalbama apie galimas naujas reformas. Akivaizdu, kad dabartinis II pakopos modelis neįtikino kritinės masės gyventojų. Galbūt tai paskatins sprendimų priėmėjus peržiūrėti išmokų tvarką, suteikti daugiau galimybių vienkartinėms išmokoms arba leisti žmonėms laisviau disponuoti sukauptu turtu esant kritinėms gyvenimo aplinkybėms. Pasitikėjimo atkūrimas bus ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik skaičiavimų, bet ir nuoširdaus dialogo su visuomene.
Apibendrinant, 300 000 prašymų per vieną mėnesį yra ne tik sausa statistika, bet ir aiškus visuomenės mandatas politikams. Žmonės nori sistemos, kuri būtų aiški, lanksti ir teisinga. Kol pensijų fondai bus asocijuojami su priverstiniu lėšų įšaldymu, o ne su realia galimybe užsitikrinti orią senatvę, tol panašios tendencijos gali kartotis. Artimiausi mėnesiai parodys, ar šis masinis pasitraukimas bus tik vienkartinis pliūpsnis, ar ilgalaikio proceso pradžia, kuris iš esmės pakeis Lietuvos gyventojų taupymo įpročius ir valstybės socialinės apsaugos kryptį.
Redaktorius, atsakingas už turinio kokybę, aiškumą ir sklandų pateikimą. Jis rūpinasi, kad straipsniai būtų informatyvūs, tikslūs ir atitiktų aukščiausius kalbos bei redagavimo standartus.