Ieškant psichologinės pagalbos, esame ypač pažeidžiami ir jautrūs, todėl itin svarbu pasirinkti patikimą ir kvalifikuotą specialistą. Deja, pastaruoju metu daugėja asmenų, kurie be tinkamo išsilavinimo ir etikos principų save pristato kaip psichologus ar kitus emocinės gerovės konsultantus. Kaip nepasiklysti šioje informacijos gausoje ir apsisaugoti nuo galimos žalos? Medicinos centro „Neuromeda“ medicinos psichologė, psichoterapeutė Indrė Ambraziūnienė dalijasi esminėmis įžvalgomis, padėsiančiomis atskirti profesionalą nuo apsišaukėlio.
Patikimo ir kvalifikuoto psichologo atpažinimo kriterijai
Visų pirma, kvalifikuotas psichologas privalo būti baigęs universitetines psichologijos studijas – įgijęs bakalauro ir magistro laipsnius. Nors asmuo su psichologo bakalauro laipsniu gali dirbti psichologo asistentu, pilnaverčiam psichologo darbui būtinos magistro studijos psichologijos srityje. Lietuvoje profesinė psichologo kvalifikacija įgyjama tik baigus akredituotą studijų programą. Jei specialistas save pristato kaip psichologą-psichoterapeutą, jis papildomai turi būti baigęs ilgalaikes, bent ketverių metų trukmės, psichoterapines studijas.
Profesionalai laikosi griežtų profesinės etikos ir konfidencialumo įstatymų, nežada stebuklingų rezultatų, naudoja tik mokslu pagrįstus metodus ir geba juos aiškiai paaiškinti. Jie nebruka savo nuomonės, nors kartais gali ja pasidalinti. Psichoterapeutas taip pat privalo paprastai išaiškinti savo praktikuojamos terapinės krypties bazinius principus.
Ar specialistas turi medicinos psichologo licenciją, galima patikrinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos puslapyje (licencijavimas.vaspvt.gov.lt). Medicinos įstaigose dirbantys psichologai paprastai ją turi. Nors privačia praktika užsiimantis psichologas neprivalo turėti licencijos, ji yra papildomas rodiklis, kad specialisto praktika yra prižiūrima. Be to, patikimus specialistus neretai galima rasti profesinių sąjungų, pavyzdžiui, Lietuvos psichologų sąjungos (psichologusajunga.lt/nariu-sarasas/), narių sąrašuose. Į šias organizacijas priimami tik tinkamą išsilavinimą turintys asmenys, o nustačius etikos pažeidimus, narys gali būti pašalintas.
Kadangi ne visi tinkamą išsilavinimą turintys psichologai priklauso profesinėms sąjungoms ar turi medicinos psichologo licenciją, I. Ambraziūnienė pataria tiesiogiai paklausti specialisto apie jo išsilavinimą. Profesionalūs psichologai neturi priežasčių jo slėpti ar išsisukinėti. Svarbu žinoti, kad įvairūs pavadinimai, tokie kaip „emocinis konsultantas“, „gyvenimo mentorius“ ar „psichologinis koučeris“, nėra reglamentuojami įstatymų. Juos gali naudoti bet kas, neturintis psichologinio išsilavinimo, o kartais tai tėra sąmoningas bandymas sudaryti profesionalumo įspūdį. Nors ne visi, naudojantys šiuos titulus, yra apgavikai, jų kvalifikaciją būtina tikrinti ypač atidžiai. Tinkamai paruošti emocinės pagalbos specialistai turėtų žinoti savo darbo srities ribas ir, esant reikalui, nukreipti pas reikiamus psichikos sveikatos specialistus.
Kaip atpažinti neprofesionalą? Apsauga nuo galimos žalos
Specialistė išskiria keletą ryškių požymių, kurie gali rodyti, kad susidūrėte su tinkamo pasirengimo neturinčiu asmeniu:
- **Slapukavimas dėl išsilavinimo.** Jei specialistas neatskleidžia savo išsilavinimo, kalba miglotai („Baigiau daug kursų“, „Mokausi visą gyvenimą“, „Mokymai nėra svarbūs, svarbi gyvenimiška patirtis.“), tai yra rimtas įspėjamasis ženklas.
- **Nerealūs pažadai.** Profesionalai nežada greitų ir garantuotų rezultatų, tokių kaip „Garantuoju, kad visiškai pasveiksite, sulauksite sėkmės.“ Kiekvieno žmogaus kelias unikalus, o pokyčiai reikalauja laiko ir pastangų.
- **Kitų menkinimas.** Kritika ar neigiama nuomonė apie kitus specialistus („Psichiatrai tik padaro priklausomus nuo vaistų“, „Kiti psichologai nieko neišmano.“) yra neprofesionalumo požymis.
- **Profesinių ribų peržengimas.** Specialistas, kuris siekia pats sau emocinės paramos, siūlo susitikti ne profesiniais tikslais, prašo paslaugų, pasakoja apie kitus klientus taip, kad juos būtų galima identifikuoti, flirtuoja ar siekia intymumo, elgiasi neetiškai.
- **Nuomonių ir vertybių primetimas.** Teiginiai, tokie kaip „Jūs privalote atleisti“, „Normalūs žmonės taip nesielgia“ ar „Tik taip yra tinkama elgtis“, rodo nepagarbą kliento individualumui. Be to, profesionalūs psichologai negydo akmenimis, nekalba apie energetinius lygmenis skaičiais ir nenaudoja magijos ritualų.
- **Gėdos jausmas po konsultacijos.** Nors terapijos procese gali kilti nemalonių emocijų, po pokalbio su psichologu neturėtų sustiprėti gėdos jausmas. „Negeras ženklas, jei žmogus po konsultacijos jaučiasi nesuprastas, atstumtas, pažemintas“, – pabrėžia I. Ambraziūnienė.
Pirmosios konsultacijos „raudonos vėliavėlės“
Jau pirmųjų konsultacijų metu verta sunerimti dėl specialisto kompetencijos, jei pastebite šiuos ženklus:
- **Specialistas per daug kalba apie save.** Normalu, jei pradžioje jis trumpai prisistato, paaiškina darbo metodus. Tačiau jei didžiąją laiko dalį skiria savo problemoms, skundams ar lyginimuisi su kitais, klientui lieka mažai erdvės. Vėlesniame darbe pavienės asmeninės detalės gali pasitaikyti kaip iliustracijos, bet jos turi būti susijusios su kliento tema ir neturi skatinti kliento teikti emocinės paramos specialistui.
- **Neaiškiai pristato darbo eigą.** Profesionalas paprastai jau pradžioje paaiškina, kaip vyks susitikimai, kokios taikomos taisyklės, kiek apytiksliai gali trukti procesas. Migloti pažadai, pavyzdžiui, „Pažiūrėsim, kaip bus“ ar „Viskas susidėlios savaime“, gali reikšti nekompetenciją.
- **Siūlo „slaptus“ ar paslaptingus metodus.** Moksliškai pagrįsta psichologija yra skaidri ir paaiškinama. Nerimą turėtų kelti pažadai apie „slaptą techniką“, „energetinį gydymą“ ar „perprogramavimą per vieną seansą“.
- **Ignoruoja kliento ribas.** Rimtas signalas, jei specialistas spaudžia kalbėti apie tai, kam dar nepasiruošėte, negerbia jūsų „ne“, liečia be aiškaus sutikimo, kišasi į asmeninius sprendimus ar primygtinai nurodinėja, kaip elgtis.
- **Kuria „ypatingo ryšio“ iliuziją.** Apsišaukėliai kartais sako: „Su jumis turiu ypatingą ryšį“, „Jūs man labai svarbus klientas“. Tai gali atrodyti malonu, bet dažnai yra emocinės manipuliacijos forma.
- **Kursto nepasitikėjimą kitais.** Jei specialistas ragina nutraukti ryšius su artimaisiais (išskyrus smurto atvejus), menkina jūsų aplinką ar sako, kad „niekas kitas jūsų nesupras“, tai didina priklausomybę ir silpnina socialinę paramą.
- **Žada būti vieninteliu gelbėtoju.** Teiginiai, tokie kaip „Be manęs jums nepavyks“, „Tik aš galiu jums padėti“ ar „Kiti tik sugadins“, rodo neprofesionalumą. Profesionalas nestato savęs į „gelbėtojo“ poziciją.
Kodėl neprofesionalų patarimai gali pakenkti emocinei sveikatai?
Neprofesionalai dažnai dalina supaprastintus, emocingus, bet moksliškai nepagrįstus patarimus. Nors iš pirmo žvilgsnio jie gali skambėti padrąsinančiai, ilgainiui gali sustiprinti žmogaus sunkumus arba sukelti naujų problemų. Štai keletas pavyzdžių:
- **„Tiesiog negalvok apie tai“, „Paleisk“, „Nekreipk dėmesio.“** Emocijos neišnyksta vien todėl, kad jų vengiame. Jos gali kauptis, pasireikšti somatiniais simptomais, virsti nerimo sutrikimais, depresija ar netikėtais emociniais proveržiais. Sveikas kelias – ne vengti emocijų, o mokytis jas atpažinti ir tinkamai išreikšti.
- **„Viskas tik Tavo galvoje“, „Tu pats / pati prisigalvoji.“** Šie teiginiai gali būti žalojantys, nes žmogus gali pradėti abejoti savo jausmais ir patirtimi, o tai mažina pasitikėjimą savimi.
- **„Atleisk ir pamiršk.“** Tiesioginis atleidimo brukimas gali būti žalingas, verčiantis ignoruoti patirtą žalą, slopinantis pyktį ir skausmą. Tai gali sukelti psichologines problemas ir skatinti palaikyti nesveikus santykius.
- **„Mąstyk pozityviai“, „Pozityvus mąstymas išspręs viską.“** „Toksinis pozityvumas“ neleidžia išgyventi natūralių emocijų, skatina apsimetimą, kad viskas gerai, ir gali sukelti kaltę dėl „nepakankamo pozityvumo“. Liūdesys, pyktis, nusivylimas – tai reikalingos ir sveikos emocijos, jei jos neužsitęsia pernelyg ilgai.
- **„Tu pats pritrauki savo problemas.“** Profesionalai psichologai gali padėti suprasti, kaip susiformavo problemos ir koks elgesys jas palaiko, tačiau jokio mistinio „problemų pritraukimo“ nėra. Pseudospecialistai kalba apie „minčių galią“ ar „energiją“, o psichologai analizuoja minčių sąsajas su emocijomis, elgesiu ir aplinka.
„Neprofesionalai dažnai vilioja skambiais pažadais. Jie gali žadėti greitą ir lengvą problemų sprendimą, „visišką išgijimą“, garantuotą laimę, universalų, unikalų metodą, tinkantį visiems. Profesionalus specialistas tokių pažadų nedalija, nes žino, kad kiekvieno žmogaus kelias yra skirtingas, o pokyčiai reikalauja laiko ir pastangų“, – apibendrina I. Ambraziūnienė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.