Kraujospūdis yra vienas svarbiausių gyvybinių rodiklių, tačiau daugelis žmonių net neįtaria, kad jų kraujospūdis yra per aukštas arba per žemas. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kardiologė Loreta Mikšėnaitė teigia, kad kiekvieno žmogaus organizmas tam tikru mastu prisitaiko prie jam įprasto kraujospūdžio. Dėl šios adaptacijos ilgą laiką galima nepastebėti reikšmingų nukrypimų nuo normos, net jei kraujospūdis yra itin aukštas ar žemas.
Kardiologė primena, kad reguliarus kraujospūdžio matavimas yra būtinas. Net ir tie, kurie save laiko visiškai sveikais, turėtų pasimatuoti kraujospūdį bent kartą per mėnesį. O tie, kurie jaučia negalavimus, turėtų jį sekti dar atidžiau. Normaliu kraujospūdžiu laikomas 120/80 mmHg santykis, kur sistolinis (viršutinis) skaičius yra 120, o diastolinis (apatinis) – 80.
Kai žemas kraujospūdis – tai ne liga: kam tai būdinga?
Nors aukštas kraujospūdis sulaukia daugiau dėmesio, žemas kraujospūdis taip pat gali kelti problemų, nors kai kuriais atvejais jis laikomas fiziologine norma. Pavyzdžiui, žemesnis kraujospūdis dažniau pasitaiko tarp moterų, jaunesnių nei 30 metų. Kardiologė L. Mikšėnaitė nuramino, kad tai nulemta fiziologiškai ir, jei jos nejaučia jokių negalavimų, tai nelaikoma patologija.
„Dažniausiai tai būna lieknos ir aukštos moterys. Prie žemesnio kraujospūdžio jos būna pripratusios. Sistolinis kraujospūdis gali būti ir 100, o diastolinis – 70 ar net mažesnis, jei moteris puikiai jaučiasi, nieko daryti nereikia, tai nelaikoma patologija“, – teigė L. Mikšėnaitė.
Žemo kraujospūdžio simptomai: nuo nuovargio iki alpimo
Vis dėlto, daugumai žmonių žemas kraujospūdis sukelia nemalonius simptomus. Pirmiausia, anot gydytojos, ima trūkti jėgų: „Žmogus jaučiasi pavargęs, jam tingisi ką nors daryti. Nėra nuotaikos, nėra noro, jis geriau pagulės ir pailsės.“
Esant žymesniam kraujospūdžio pokyčiui, gali pasireikšti ir ryškesni simptomai:
- galvos svaigimas;
- troškulys;
- mirgėjimas arba migla akyse;
- ryškiau jaučiamas širdies plakimas.
Grėsmingiausias simptomas, pasak L. Mikšėnaitės, pasireiškia, kai kraujospūdis nukrinta ypač greitai – tai trumpalaikis sąmonės netekimas, vadinamas sinkope arba alpimu. „Žmogus alpsta, nes sutrinka galvos smegenų aprūpinimas krauju, o tuo pačiu ir deguonimi. Paprastai ji trunka kelias sekundes, nes žmogui parkritus spaudimas automatiškai pakyla ir pagerėja kraujotaka galvos smegenyse. Jeigu sąmonės netekimas užtrunka ilgiau nei kelias sekundes arba pacientas po jo jaučiasi blogai, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą“, – pabrėžė kardiologė.
Kada kreiptis į gydytoją ir kokios gali būti žemo kraujospūdžio priežastys?
Kardiologė ragina neignoruoti organizmo siunčiamų signalų. Jei jaučiami minėti simptomai ar kartojasi trumpi aptemimai akyse, derėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Žemas kraujospūdis gali būti ir kitų sveikatos problemų, reikalaujančių gydymo, požymis.
„Reikia paieškoti kitų priežasčių. Tai gali būti mažakraujystės, elektrolitų balanso sutrikimo, endokrininės sistemos arba širdies ligų, infekcinių ligų, vaistų šalutinio poveikio, sumažėjusio kraujo tūrio (hipovolemijos), kai išgeriama mažai skysčių arba daug jų netenkama, pasekmė. Net nėštumo pirmas pasireiškimas gali būti žemas kraujospūdis“, – vardijo L. Mikšėnaitė.
Karščio įtaka kraujospūdžiui: kodėl smegenims pritrūksta kraujo?
Daugelis žino, kad karšti orai gali turėti įtakos kraujospūdžiui. Kardiologė paaiškino, kad nebūtina pajausti tiesioginę saulės kaitrą – kraujospūdis sumažėti gali ir dėl ilgo buvimo tvankiame kambaryje. Organizmas pats reguliuoja kraujospūdį per autonominę nervų sistemą ir humoralinius mechanizmus, reaguodamas į kraujagyslių tonusą ir chemines medžiagas.
„Per karščius žmogus gausiai prakaituoja, nes organizmas taip stengiasi atsivėsinti, perteklinę šilumą atiduoti į aplinką. Dėl karščio išsiplečia kraujagyslės, odos arterijos ir arteriolės (smulkios kraujagyslės). Jeigu žmogus stovi, daugiau kraujo susilaiko kojose. Sutrinka kraujo apytaka, todėl viršutinė kūno dalis nėra pakankamai aprūpinama krauju. Kai smegenims ima trūkti kraujo, pasireiškia žemo kraujospūdžio simptomai“, – detaliai paaiškino L. Mikšėnaitė.
Ilgalaikio žemo kraujospūdžio pasekmės organams
Nors trumpalaikis kraujospūdžio kritimas gali būti laikinas ir nekelti didelės grėsmės, ilgalaikis žemas kraujospūdis gali sutrikdyti įvairių vidaus organų veiklą. Jautriausiai į kraujospūdžio pokyčius reaguoja smegenys, inkstai ir širdis.
„Jeigu smegenys nėra tinkamai aprūpinamos krauju, gali kristi darbingumas, sutrikti miegas, padidėti dirglumas, pasireikšti nerimas, galvos skausmas arba svaigimas. Dėl žemo kraujospūdžio galimi inkstų pažeidimai. Kai negeriama pakankamai skysčių, daug jų išprakaituojama, šlapimas pasidaro tamsus, jo yra mažai. Tai jau yra požymis, kad inkstai veikia blogai“, – perspėjo L. Mikšėnaitė.
Be to, jei virškinimo sistemai trūksta kraujo, pradingsta apetitas, gali atsirasti pykinimas. Kraujospūdžio svyravimai gali pakenkti ir širdies veiklai – ji ima tankiau plakti, gali kartotis skausmai širdies plote, atsirasti oro trūkumas.
„Dėl žemo kraujospūdžio gali pablogėti praktiškai bet kurio organo veikla. Bet kraujospūdžiui atsistačius, jei neįvyksta jokia katastrofa, organų veikla taip pat atsistato“, – nuramino kardiologė, pabrėždama, kad svarbiausia yra laiku atpažinti simptomus ir kreiptis į medikus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.