Daugelį metų kartota taisyklė, esą kasdien reikia išgerti aštuonias stiklines vandens, buvo klaidinga ir moksliškai nepagrįsta. Naujas, plataus masto tyrimas atskleidžia, kad žmogaus vandens poreikis yra gerokai individualizuotesnis ir priklauso nuo daugelio veiksnių, o populiarus patarimas dažnai neatitinka realybės.
„Dabartinė rekomendacija moksliškai visiškai nepagrįsta. Dauguma mokslininkų nė negali pasakyti, kaip ji atsirado“, – teigė Yosuke Yamada, pagrindinis tyrimo autorius iš Nacionalinio biomedicinos inovacijų, sveikatos ir mitybos instituto Japonijoje.
Pasak mokslininko, esama rekomendacija visiškai neatsižvelgia į tai, ką žmogus valgo. Kartu su maistu gaunamas vanduo gali ženkliai skirtis, priklausomai nuo asmens mitybos įpročių. „Jei valgysite tik duoną, šoninę ir kiaušinius, iš maisto negausite daug vandens, bet jei valgysite mėsą, daržoves, žuvį, makaronus ir ryžius, apie 50 proc. reikiamo vandens galite gauti iš maisto“, – tikino Y. Yamada.
Kaip buvo atliktas novatoriškas tyrimas?
„Science“ žurnale paskelbtame tyrime buvo įvertinti 5604 žmonių vandens vartojimo įpročiai. Tyrimo dalyvių amžiaus amplitudė stebino – nuo 8 dienų kūdikio iki 96 metų senolio. Geografija taip pat buvo plati: panaudoti duomenys iš 23 skirtingų valstybių, leidžiantys apžvelgti įvairių klimatinių zonų ir gyvenimo būdų įtaką.
Tyrimo metodika rėmėsi inovatyviu sprendimu. Dalyviai išgėrė stiklinę vandens, kuriame dalis vandenilio atomų buvo pakeisti deuteriu – stabiliu vandenilio izotopu. Jis natūraliai randamas žmogaus organizme ir yra visiškai nekenksmingas.
Papildomo deuterio pašalinimo greitis iš organizmo atskleidė, kiek sparti yra vandens apykaita. Tyrimas parodė, kad šis rodiklis labai skiriasi priklausomai nuo žmogaus amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo lygio ir aplinkos. Karštame ir drėgname klimate bei aukštikalnėse gyvenančių žmonių, taip pat sportininkų, nėščiųjų ir krūtimi maitinančių moterų skysčių apykaita buvo gerokai spartesnė. Tai reiškia, kad šioms gyventojų grupėms derėtų gerti daugiau vandens, kad būtų palaikoma optimali hidratacija.
Individualizuotas vandens poreikis: ką atskleidė duomenys?
Energijos sąnaudos yra ryškiausias vandens apykaitos veiksnys. Tyrimas parodė, kad 20–35 metų vyrams šis rodiklis vidutiniškai siekia 4,2 litro per dieną. Visgi, vandens poreikis su amžiumi palaipsniui mažėja. 90 metų vyrams per vidutiniškai per dieną pakanka ir 2,5 litro vandens.
Panašios tendencijos pastebėtos ir tarp moterų. 20–40 metų amžiaus moterų vidutinė vandens apykaita buvo 3,3 litro, o sulaukus 90 metų ji sumažėjo iki 2,5 litro. Įdomu tai, kad sportuojančioms moterims per dieną reikia litru mažiau vandens nei fiziškai mažiau aktyvioms jų bendraamžėms – tai greičiausiai susiję su efektyvesniu organizmo vandens valdymu aktyvių žmonių organizmuose.
Aberdyno universiteto (Škotija) profesorius ir tyrimo bendraautorius Johnas Speakmanas patvirtino: „Tyrimas rodo, kad įprastas patarimas per dieną išgerti aštuonias stiklines – maždaug du litrus – tinka ne visiems, daugeliui žmonių pakanka mažiau vandens.“ Jis pridūrė: „Manau, kad tai yra rekomendacija, kurią daugelis žmonių ignoruoja ir klauso savo organizmo signalų.“
Vandens švaistymo problema ir atsakingas vartojimas
Nors per didelis vandens kiekis vargu ar gali pakenkti sveikatai, tyrimo autoriai atkreipia dėmesį į kitą svarbų aspektą – švaraus geriamojo vandens ištekliai nėra beribiai. Jei didelės populiacijos dalys laikosi nereikalingų rekomendacijų ir geria daugiau vandens, nei jiems iš tiesų reikia, tai veda prie nereikalingo gamtos resursų eikvojimo.
Kaip pavyzdį, mokslininkai nurodė, kad jei 40 mln. Jungtinės Karalystės gyventojų laikytųsi esamos rekomendacijos ir kasdien išgertų puslitriu daugiau vandens, nei jiems reikia, būtų suvartota 20 mln. litrų vandens daugiau nei būtina. Šis skaičius pabrėžia, kaip svarbu vadovautis moksliškai pagrįstomis rekomendacijomis ir klausytis savo kūno, siekiant tiek asmeninės gerovės, tiek ir planetos išteklių tausojimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.