Kūnas sukurtas judėti, ne sėdėti
„Žmonės pradėjo nebejausti savęs, savo poreikių, (…) dingsta intuicija. Pastarosios mes tiesiog nebeugdome“ – sako kineziterapeutė Indrė Kalnutė. Be to, ji teigia, kad žmogaus kūnas nėra sukurtas sėdėti. Apie tai ir judėjimo naudą ji plačiau papasakojo LRT RADIJO laidoje „Diagnozė: gyvenimas“.
Išmanieji prietaisai – ne visada patikimas gidas
Pasak Tomo Vaičiūno, žmogaus raumenys ir smegenų veikla reikalauja krūvio – judėjimo. „Ne sėslaus gulėjimo ar sėdėjimo, bet fizinio krūvio“, – sako jis. Šiai minčiai antrina ir kineziterapeutė. „Manau, kad mūsų kūnas nėra sutvertas sėdėjimui. Mes sukurti vaikščioti, bėgioti, judesy gyventi arba gulėti. Sėdėjimas sukaustė mus nuo… iki. Daug atsiranda blokų nuo smegenų iki to, kas vyksta mūsų kūne“, – teigia I. Kalnutė.
Kaip pastebi T. Vaičiūnas, dažnai sportuoti paskatina įvairūs sporto prietaisai ar net išmanieji įrenginiai. Vis dėlto, I. Kalnutė pabrėžia, kad pasitikėti vien tik išmaniaisiais įrenginiais nereikėtų.
„Turėjau patirties su Lietuvos plaukikais, kurie jau buvo pradėję nešioti žiedus, stebinčius miegą. Klustelėjau vieno plaukiko, kaip miegojo, tai juokais pasakė, kad prietaisas rodo, jog puikiai, bet realybėje tik vieną valandą. (…) Nesakau, kad prietaisų nereikia, nes tikrai smagu stebėti pulsą. Bet žmonės pradėjo nebejausti savęs, savo poreikių, (…) dingsta intuicija. Pastarosios mes tiesiog nebeugdome“, – sako pašnekovė.
„Linkę treniruoti raumenį, o ne judesį“
Kineziterapeutė ragina atkreipti dėmesį į vadinamąją judesio abėcėlę, kuri išmokstama vos tik gimus. „Smagu stebėti kūdikį, kuris idealiai padaro pritūpimą, kurį, nežinau, kiek procentų iš atėjusių į kabinetą pacientų padarytų. Žmonės linkę treniruoti raumenį, o ne judesį.
Čia yra didelė klaida. Judesio abėcėlė susiformuoja labai jauname amžiuje – jeigu neįgaunam tos abėcėlės, tai labai atsiliepia ateityje“, – tikina ji.
Pasak I. Kalnutės, vienas iš paprasčiausių judesio abėcėlės dalykų – lipimas į medį ar kūlversčių darymas. „Pagrindiniai veiksmai – netrukdyti vaikui, nes jis labai gražiai viską susikuria, jis jaučia, ką jam daryti. Bet ką padarom mes, tėvai? Duodam telefoną, planšetę į rankas, kad vaikas būtų ramus ir mums bus patogiau. (…) Neišvengsime dabartinių technologijų, bet iki 30–35 metų galime testuoti viską, ką norime daryti, nes turime resursų ir kompensacinė sistema veikia idealiai. (…) Nuo 40 m. prasideda visa linksmoji karuselė“, – teigia pašnekovė.
Anot specialistės, judesio žaismas yra prarandamas kasdienybės ritme. „Mūsų kūnas sustingsta, nes jam nėra žaidimo. Yra žaidimas, pavyzdžiui, slėpynės ar gaudynės, kur ir atsitūpti turime, pralįsti, kad nepastebėtų. Šioje vietoje prarandame žaismą. (…) Judesys ir linksmumas negali dingti iš mūsų ritmo niekaip“, – sako ji.
Mityba ir judėjimas – neatsiejami
I. Kalnutės teigimu, jeigu norima siekti rezultatų, yra svarbi sistema – tikėtis, kad praleidus sėdint 8 valandas prie stalo kūnas veiks idealiai, būtų naivu. Be to, svarbi yra ir mityba.
„Žarnyno veikla parodo, kaip veikia mūsų sistema, pavyzdžiui, kaip sąnariai ar raiščiai pasipildo papildomais mineralais. Tai byloja apie tai, kuo žmonės minta. Kai paklausiu, ką valgo, susimąstoma, kaip čia susiję. Didžiausios klaidos, kad dirbant tik sėdimą darbą, būnant stagnacijoje, priemonės, pavyzdžiui, kaklui, neveiks taip, kaip suveiktų atpalaidavus kūną“, – tikina pašnekovė.
Tam, kad kasdien atsirastų poreikis judėti, kineziterapeutė rekomenduoja bent 5 minutėms basomis ar su šlepetėmis išeiti į lauką bei atlikti gilius kvėpavimo pratimus.
„Limfos išjudinimas (…) su rankomis – toks paplekšnojimas per kūną, kad jis atsibustų. Nuo stalo atsistojęs žmogus turėtų atsigulti į jogos poziciją ir pasikišti po nugaros apatine dalimi ir kaklu susuktą 5–6 cm storio rankšluostį, kad būtų išlaikytas anatominis linkis. Taip reikėtų pagulėti bent kelias minutes“, – sako ji.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.