Nemažai diskusijų visuomenėje kelia vaistai, skirti cholesterolio kiekiui mažinti – nuolat abejojama jų nauda, primenamas galimas šalutinis poveikis. Tad ar išties būtina visomis išgalėmis reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje ir kaip jis iš tikrųjų veikia mūsų širdies sveikatą? Kauno klinikų kardiologas, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas profesorius Rimvydas Šlapikas neabejoja: cholesterolį būtina vertinti labai rimtai.
Pasak profesoriaus, daliai žmonių dėl tam tikrų genų pokyčių cholesterolio kiekis gali būti padidėjęs visą gyvenimą, net ir gyvenant gana sveikai. Tokie žmonės medikams kelia ypač daug rūpesčių – juos infarktas dažnai ištinka sulaukus vos 40 metų.
Cholesterolis: gyvybiškai svarbi medžiaga ir jo klasta
Profesorius paaiškino, kad cholesterolis yra organizmui reikalinga medžiaga, kurią organai patys gamina ir kurios gauname su maistu. Jis būtinas ląstelių membranų, tulžies rūgščių, hormonų sintezei.
„Bet jeigu cholesterolio organizme per daug, jis gali sukelti aterosklerozės vystymąsi, ir tai yra blogai“, – pabrėžė profesorius R. Šlapikas.
„Gerųjų“ ir „Blogųjų“ lipoproteinų paslaptis
Kraujo riebalai – cholesterolis ir trigliceridai – gabenami specifinėmis struktūromis, vadinamomis lipoproteinais, primenančiais laivus. Profesorius R. Šlapikas vaizdžiai paaiškino:
„Šie laivai yra įvairūs, ir tuose laivuose keleivių – cholesterolio arba trigliceridų – kiekis ir santykis būna skirtingas. Tarkime, jeigu toks laivas išplaukia iš žarnyno, jis į kraujotaką veža daug trigliceridų, kurie naudojami kaip energijos šaltinis, gali būti kaupiami kaip riebalų audinys. Šie didžiuliai tanklaiviai, vadinami chilomikronais, nėra labai pavojingi – dėl dydžio jie negali prasiskverbti į arterijos sienelę.“
„Kai chilomikronų yra labai daug, pavyzdžiui, žmogus labai riebiai valgo arba turi genetinį sutrikimą, gali vystytis ūmus kasos uždegimas, kurio eiga yra labai sunki.“
„Pavojingiausi yra mažesni eskadriniai minininkai – mažo tankio lipoproteinai (MTL), plukdantys nedidelius kiekius cholesterolio.
Jie yra manevringi ir gali patekti pro pažeistą arterijos sienelę į jos vidų ir ten pradėti kauptis. Būtent cholesterolis, plukdomas tokiomis smulkiomis dalelėmis, ir yra vadinamas bloguoju. Apskritai visas cholesterolis yra vienodas ir pats savaime nėra nei geras, nei blogas, blogas jis tampa patekęs į blogą laivą – MTL. Tai ir yra tas blogasis cholesterolis, kurio koncentraciją reikia mažinti.“
Aterosklerozė: ne tik cholesterolis, bet ir uždegimas
Didelė cholesterolio koncentracija nėra vienintelis aterosklerozę sukeliantis veiksnys. Kad cholesterolis patektų į kraujagyslės sienelę, turi būti pažeistas vidinis arterijos sluoksnis (endotelis), kurį žaloti gali cukrinis diabetas, rūkymas, padidėjęs kraujospūdis.
„Dėl to ir kyla mitai, neva cholesterolis yra nekenksmingas. Iš dalies tiesa, kad aterosklerozei išsivystyti svarbus mikrouždegimas kraujagyslėse. Tai rusenantis uždegimas, kurį galima aptikti įvertinus didelio jautrumo C-reaktyviojo baltymo (CRB) koncentraciją. Tačiau labai didelė (daugiau kaip 10 mg/dl) CRB koncentracija rodo, kad uždegiminio proceso reikia ieškoti kitur“, – paaiškino R. Šlapikas.
Padidėjusi CRB koncentracija siejama su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tyrimai atskleidė, jog statinai turi nespecifinį antiuždegiminį poveikį. Klinikinis tyrimas parodė, kad rozuvastatinas sumažina infarkto, insulto ir mirties atvejus pacientams, turintiems nežymų MTL cholesterolio padidėjimą, bet labai padidėjusią CRB koncentraciją. Nors ieškoma kitų vaistų nuo uždegimo, pavyzdžiui, kanakinumabą, daugumos bandymų rezultatai kol kas nuvilia.
Statinai: nauda, šalutinis poveikis ir ateities vizijos
„Šiandieną neabejotinai mūsų pagrindinis taikinys yra mažo tankio lipoproteinų cholesterolis, kurio koncentraciją mažiname vaistais, pirmiausia statinais“, – teigė medikas.
Nors žmonės nerimauja dėl statinų šalutinio poveikio, profesorius pabrėžia, kad gydytojai visada pasveria naudos ir rizikos santykį. Statinų keliami šalutiniai reiškiniai yra reti ir nežymūs, ir jie nenusveria teikiamos naudos – statinų gebėjimo lėtinti ar sustabdyti aterosklerozės vystymąsi, mažinti infarkto ar insulto riziką.
„Statinais stabdome cholesterolio gamybą kepenyse. Be to, kai sumažėja cholesterolio, kepenyse iš karto suaktyvėja receptoriai, kurie padeda šalinti esamą cholesterolį iš kraujo. Taigi statinai teikia dvigubą naudą“, – pažymėjo R. Šlapikas. Yra ir alternatyvų, pavyzdžiui, nauji vaistai, kurie kartu su statinais cholesterolio koncentraciją sumažina dar 50–60 procentų. Profesorius mano, jog ateityje bus siekiama dar mažesnės cholesterolio koncentracijos, nes tyrimai rodo, kad kuo mažesnė ji, tuo mažesnė širdies ligų rizika.
Profesorius nuramino, kad sumažinus cholesterolio kiekį, smegenys ir kiti organai nepradės prasčiau funkcionuoti: „Atlikti tyrimai parodė, kad pacientams, kuriems MTL cholesterolio koncentraciją pavyksta sumažinti iki labai mažo kiekio, infarkto, insulto atvejų pasitaikydavo kur kas mažiau, negu tiems pacientams, kurių cholesterolio koncentracija buvo sumažinama iki formalios siektinos ribos. Jų pažintinės funkcijos ir atmintis dėl to nė kiek nesusilpnėjo.“
Mityba, gydymo tikslai ir prevencija
Kardiologas pabrėžė, kad cholesterolio kiekį galima reguliuoti ir mityba: ribojant mono- ir disacharidus, keičiant sočiuosius riebalus mono- ar polinesočiaisiais, įtraukiant daugiau vaisių, daržovių, paukštienos, žuvies, visagrūdžių produktų. „Iš tikrųjų mitybos pokyčiais galima sumažinti cholesterolio kiekį 5–6 procentais. Jeigu jo kiekį reikia sumažinti dvigubai, vargu ar pakaks mitybos korekcijų. Tam reikia ir vaistų, ypač svarbu vartoti vaistus žmonėms, kurie jau yra patyrę infarktą arba kuriems jau nustatyta aterosklerozė“, – sakė profesorius R. Šlapikas.
Gydymas turi būti individualus, siekiant konkrečių MTL cholesterolio koncentracijų, kurios skiriasi pagal paciento rizikos kategoriją. Sergantiems aterosklerozine širdies ir kraujagyslių liga riba yra 1,8 mmol/l, o sergantiems hipertenzija, cukriniu diabetu ar lėtine inkstų liga – 2,6 arba 3,0 mmol/l.
Šeiminė hipercholesterolemija: genetinė grėsmė ir ankstyvoji intervencija
Kardiologas atkreipė dėmesį į šeiminę hipercholesterolemiją, kai dėl genų pokyčių cholesterolio koncentracija yra didelė nuo gimimo. „Tokių žmonių pasitaiko maždaug 1 iš 200. Jų bendro cholesterolio koncentracija paprastai viršija 10, o blogojo – 5 mmol/l. Šiems žmonėms aterosklerozė vystosi labai anksti, ir jau sulaukus 40 metų jie dažnai patiria infarktą ar turi aortos stenozę“, – pasakojo medikas.
Apie šeiminę hipercholesterolemiją gali įspėti tokie simptomai, kaip veide, ant vokų ir akių srityje atsiradusios geltonos cholesterolio dėmės arba apie akių raineles matomi balkšvi lankai. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į ankstyvus infarktus ar kitas aterosklerozinės ligos formas šeimos istorijoje. Anot mediko, tokius žmones būtina kuo greičiau atpažinti ir pradėti gydyti vaistais, siekiant užkirsti kelią pavojingoms širdies ligoms.
Sėkminga prevencija ir ateities lūkesčiai
Profesorius R. Šlapikas pasidžiaugė, kad Lietuvoje daugiau nei 10 metų vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, apimanti 40–55 metų vyrus ir 50–65 metų moteris. Jos metu stebimi cholesterolio, cukraus kiekis, kraujospūdis, KMI ir rūkymo rizika. Ši programa davė gerų rezultatų.
Medikas išreiškė viltį, kad atsiras specializuotų prevencijos programų ir tiems, kurie turi šeiminę hipercholesterolemiją, nes tai galėtų pailginti jų gyvenimą ir padėti išvengti infarkto ar insulto.
„Laiku vykdant prevencijos programas ir koreguojant tokius rizikos veiksnius kaip padidėjęs cholesterolis ir padidėjęs kraujospūdis, mes galime pailginti daugelio žmonių gyvenimą ir padėti jį nugyventi be tokių įvykių kaip infarktas ar insultas“, – apibendrino profesorius R. Šlapikas.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.