Cukrinis diabetas – liga, kuri vis labiau plinta Lietuvoje. Per pastaruosius trejus metus ja susirgo daugiau nei 8 tūkst. žmonių, o bendras sergančiųjų skaičius siekia beveik 150 tūkst. gyventojų, tarp kurių – daugiau nei tūkstantis nepilnamečių. Ligonių kasų duomenimis, vien 2021 metais dėl cukrinio diabeto pas šeimos gydytoją apsilankė per 135 tūkst. pacientų. Ši liga reikalauja nuolatinės priežiūros ir kontrolės, tačiau daugelis nežino, kokia valstybės parama jiems priklauso.
Svarbiausi tyrimai ir jų kompensavimas
Vienas dažniausių ir būtinų tyrimų, leidžiančių efektyviai kontroliuoti cukrinį diabetą, yra glikozilinto hemoglobino tyrimas. Juo įvertinama ilgalaikė gliukozės koncentracija kraujyje, kas yra itin svarbu stebint gydymo eigą. Šį tyrimą rekomenduojama atlikti 4 kartus per metus, kas 3 mėnesius. Svarbu žinoti, kad glikozilinto hemoglobino tyrimas yra apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl pacientams už jį patiems mokėti nereikia. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai buvo suteikta daugiau nei 112 tūkst. šių ištyrimo paslaugų.
Insulino terapija ir modernios priemonės
Kadangi cukrinis diabetas dažnai susijęs su sutrikusia insulino hormono funkcija, didžioji dalis sergančiųjų gydomi insulinu. Nors insulino injekcijos gali atrodyti kaip gyvenimą varžanti priemonė, VLK kompensuojamas gydymas insulino pompomis palengvina šią naštą. Insulino pompos užtikrina nuolatinę poodinę insulino injekciją ir reikiamą insulino kiekį organizme visą parą. Nuo šių metų balandžio mėnesio šią priemonę ligonių kasos kompensuoja visiems sergantiesiems I tipo cukriniu diabetu. Pastebima, kad galimybe išsinuomoti insulino pompas PSDF lėšomis kasmet pasinaudoja vis daugiau žmonių – iki šių metų spalio tam buvo išleista apie 1,8 mln. eurų iš PSDF.
Kitos medicinos pagalbos priemonės ir vaistai
Be insulino pompų, sergantiesiems cukriniu diabetu kasdienybėje būtinos ir kitos medicinos pagalbos priemonės (MPP), užtikrinančios tinkamą ligos kontrolę.
Tai vienkartiniai insulino švirkštai su adatomis, diagnostinės juostelės gliukozei nustatyti, adatos insulino švirkštikliams ir kt. Visos šios priemonės yra finansuojamos PSDF lėšomis, siekiant palengvinti sergančiųjų finansinę naštą. Ligonių kasų duomenimis, per šiuos metus MPP finansavimui skirta daugiau kaip 5,13 mln. eurų, o metinės išlaidos vaistams kompensuoti prognozuojamos apie 26,2 mln. eurų.
Regos sutrikimai ir kompensuojami akiniai
Dažnai cukriniu diabetu sergantieji susiduria su regos problemomis. Ankstyvas sutrikimų diagnozavimas ir korekcija gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę. Ligonių kasos kompensuoja akinių lęšius asmenims, kurių geriau reginčios akies geriausiai koreguotas regos aštrumas neviršija 0,5. Vaikams akinių lęšiai kompensuojami kartą per metus, suaugusiesiems – du kartus per metus.
Ortopedijos techninės priemonės ir pėdų priežiūra
Diabetas gali sukelti komplikacijų, tokių kaip pėdų, kulkšnių ir kojų patinimas ar opos. Siekiant išvengti nutrynimų ir sunkiai gyjančių žaizdų, sergantiesiems diabetu iš PSDF biudžeto kompensuojama ortopedinė avalynė ir batų įdėklai. Juos gali skirti fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojas, gydytojas ortopedas traumatologas arba chirurgas. Šios priemonės kompensuojamos kas pusmetį, joms per metus skiriama apie pusė milijono eurų. Taip pat kompensuojamas kulkšnies-pėdos įtvaras po operacijos, nustačius tipinį diabetinės pėdos pažeidimą (Šarko sąnarį), ir blauzdos protezai su silikonine mova sudėtingų komplikacijų atveju. Galūnių protezus skiria gydytojų konsiliumas.
Be to, pėdų problemų turintiems pacientams 4 kartus per metus apmokamas gydomasis pedikiūras su šeimos gydytojo ar endokrinologo siuntimu. Esant diabetinei pėdai, ligonių kasos apmoka iki 24 diabetinės pėdos priežiūros paslaugų per metus.
Medicininė reabilitacija: pagalba atsistatymui
Sergantiesiems cukriniu diabetu gali būti skiriamos medicininės reabilitacijos paslaugos. Gydantys gydytojai, atsižvelgę į paciento būklę, gali duoti siuntimą FMR gydytojo konsultacijai. FMR gydytojas parinks ir skirs reabilitacinį gydymą, kuris gali apimti kineziterapiją, ergoterapiją, fizioterapiją, masažą, o stacionare – ir medicinos psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijas. Atlikus pirmąjį etapą, gali būti rekomenduojamos specializuotos stacionarinės ar ambulatorinės reabilitacijos paslaugos, ypač po gydymo stacionare dėl diabetinės pėdos sindromo. Ligonių kasos apmoka gydytojo specialisto parinktą reabilitacinį gydymą, nepaisant jo rūšies ar trukmės, o pacientas pats gali pasirinkti reabilitacijos įstaigą, sudariusią sutartį su teritorine ligonių kasa.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.