Miško maudynės – ne tik puiki proga atsipalaiduoti, bet ir veiksmingas būdas sustiprinti organizmą. Skubiosios medicinos gydytojas Andrius Černauskas teigia, kad ši Japonijoje atsiradusi terapija išties veiksminga ir, nors pavadinimas kalba apie „maudynes“, tai gali būti ir paprastas pasivaikščiojimas miške.
Šiais laikais patiriame daug streso, o jo išvengti sudėtinga, tad belieka rasti būdų nusiraminti. Gydytojas A. Černauskas pristato miško maudynes – praktiką, skatinančią žmones leisti laiką gamtoje ir pasinerti į miško aplinką.
Miško maudynių ištakos ir filosofija
„Miško maudynės arba „Shirin Yoku“ atsirado 1980-aisiais Japonijoje, o jų tikslas buvo dvejopas. Pirma – išvargintiems žmonėms pasiūlyti priešnuodį nuo technologijų ir miesto šurmulio. Antra, įkvėpti gyventojus atkurti ryšį su šalies miškais ir juos saugoti.
Japonijoje ši terapija išpopuliarėjo žaibiškai. Vėliau mokslininkai moksliškai pagrindė tai, ką kiekvienas žinome intuityviai – laikas, praleistas gamtoje, mums yra naudingas“, – pasakoja gydytojas.
Jo teigimu, miško maudynės skirtos ne tik gamtos mylėtojams. Šia praktika gali būti laikomas ir elementarus pasivaikščiojimas bet kokioje natūralioje aplinkoje ar sąmoningas ryšys su tuo, kas jus supa.
Moksliškai įrodyta nauda smegenims ir psichikai
„Jungtinėse Valstijose dirbantis ir pažinimo funkcijas tyrinėjantis psichologas Deividas Strajeris daug metų tyrinėjo buvimo gamtoje poveikį smegenims. Visai neseniai jis su savo studentais atliko trijų dienų eksperimentą – fiksavo pažintinių funkcijų pokyčius, leidžiant laiką Amerikos kanjonuose.
Standartizuotais testais jis nustatė, kad, gamtoje praleidus tris dienas, studentai penkiasdešimt procentų geriau atlikdavo kūrybiškumo reikalaujančias užduotis.
Jis iškėlė hipotetinį klausimą, kad buvimas gamtoje leidžia prefrontalinei smegenų žievei, kurią galima pavadinti didžiuoju valdymo centru, atsipalaiduoti ir pailsėti, tarsi išvargintam raumeniui“, – teigia gydytojas A. Černauskas.
Geresnis miegas ir stabilesnė nuotaika
Gydytojas pastebi, kad ilgesnis pasibuvimas gamtoje žmonėms taip pat sukelia neuroendokrininius pokyčius.
„Pavyzdžiui, tyrimais nustatyta, kad elementarus pasivaikščiojimas miške mažina kortizolio, streso hormono, lygį kraujyje. Buvimas ramioje aplinkoje, įsotintoje žiedų, augalų ir medžių kvapais, lemia seratonino, oksitocino, dopamino ir melatonino koncentracijų kaitą. Šitaip tiesiogine žodžio prasme gerindamas nuotaiką. Tai padeda užkirsti kelią nerimo sutrikimams ir depresijai“, – sako specialistas.
Hormonų subalansavimas, kaip teigia gydytojas, lemia ir geresnę miego kokybę: sapnuojama mažiau košmarų, miegas būna gilesnis ir efektyvesnis, užtikrinamas normalus cirkadinis ritmas.
„Jei kiekvieną vakarą gulite atmerkę akis ir nesudėdami bluosto, gali būti, kad problema efektyviai išsispręstų pasivaikščiojus miške. Išėję į mišką, leisite savo „kovok ir bėk“ sistemai nurimti. O atsipalaidavus užmigti bus nepalyginamai lengviau“, – sako gydytojas.
Miškas – natūrali vakcina ir oro gaiviklis
Gydytojas sako: „Miškas mums dovanoja ne tik deguonį, bet ir fitoncidus. Tai augalų išskiriamos antimikrobinės, antigrybelinės ir antiparazitinės medžiagos. Kai vaikštome miške, šitų fitoncidų įkvepiame ir mes.
Mokslininkai nustatė, kad pasivaikščiojimų metu kraujyje padaugėja ir natūralių žudikų – tai tokios imuninės sistemos ląstelės, kurios sunaikina virusu užkrėstas ar net vėžines ląsteles. Šių ląstelių aktyvumas išlieka padidėjęs ne kelias valandas, o net savaitę po buvimo miške.
Miško maudynės veikia tarsi natūrali vakcina – be adatų ir tablečių, bet su labai realiu poveikiu mūsų atsparumui ligoms“.
Skubiosios medicinos gydytojas A. Černauskas sako, kad patekus į mišką natūraliai sumažėja ir širdies susitraukimų dažnis bei kraujospūdis. Anot jo, dažniausiai mūsų širdis kalatojasi tada, kai esame prisotinti streso hormonų.
„Jie išskiriami nebūtinai patiriant tiesioginį stresą. Triukšmas, pavyzdžiui, mašinų, motociklų burzgimas, telefonų skambučių garsai, sirenos irgi padidina adrenalino koncentraciją kraujyje. O šis lemia padažnėjusį pulsą ir pakilusį kraujospūdį.
Buvimas mieste padidina mūsų susidūrimo dažnį su įvairiomis kenksmingomis medžiagomis: mašinų išmetamosiomis dujomis, kietosiomis dalelėmis, dulkėmis. Jos sukelia slogą, kosulį, apsunkina bronchų darbą, blogina deguonies apykaitą alveolėse, gali paūminti bronchinę astmą.
Miškuose šių medžiagų koncentracija žymiai mažesnė, nes išorinis miško sluoksnis su savo augmenija paprastai ganėtinai efektyviai sulaiko tiek kietąsias daleles, tiek dulkes. Todėl išėję į mišką kvėpuojame ne tik šviežiai medžių išskirtu deguonimi, bet ir įkvepiame žymiai mažiau produktų, išmestų per mašinų ir autobusų vamzdžius“, – pristato gamtos naudą gydytojas.
Vaikščiojimas basomis – papildoma nauda
„Įrodyta, kad vaikščiojant basomis, galima sumažinti laisvųjų radikalų, esančių organizme, koncentraciją. Laisvieji radikalai – ganėtinai agresyvios medžiagos, graužiančios mūsų ląsteles iš vidaus. Esant itin dideliam jų kiekiui, didėja įvairių susirgimų rizika. Laisvųjų radikalų koncentraciją smarkiai didina aplinkos tarša, rūkymas, nuolatinis stresas.
Be to, vaikštynės basomis suaktyvina kraujotaką pėdose ir apatinėje kojos dalyje, tad taip pat užsiimate ir kraujo bei limfos sąstovio prevencija“, – sako gydytojas.
Kaip teisingai mėgautis miško terapija?
Gydytojas rekomenduoja rinktis ramų mišką, toli nuo gatvių, prekybos centrų, mašinų ir kavinių bei ragina būti dosniems sau – pasivaikščiojimui skirti bent vieną ar dvi valandas.
„Išjunkite savo bėgimo režimą, vaikščiokite lėtai, stebėkite aplinką ir mėgaukitės akimirkomis“, – sako jis.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.