Alzheimerio liga – dažniausia demencijos forma. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skaičiavimais, iki 2050 metų demencija gali sirgti net 139 mln. žmonių, o tai pabrėžia didžiulį poreikį efektyviems gydymo metodams.
Lekanemabas: viltis ankstyvajai Alzheimerio stadijai
Po ilgų nusivylimų medicinos bendruomenė skelbia proveržį: sukurtas pirmasis vaistas, galintis sulėtinti Alzheimerio ligos eigą – lekanemabas. Nors jo poveikis nedidelis ir veiksmingas tik ankstyvosiose ligos stadijose, kai dauguma atvejų diagnozuojami vėliau, šis atradimas žymi istorinį žingsnį.
Lekanemabas veikia prieš amiloido-beta peptidą, kuris kaupiasi smegenyse ir sudaro apnašas – vieną pagrindinių ligos požymių. Šis antikūnas „liepia“ imuninei sistemai pašalinti amiloidą. Profesorius Johnas Hardy pasiekimą pavadino „istoriniu“, teikiančiu vilties, o profesorė Tara Spires-Jones pabrėžė, kad rezultatai „ypač svarbūs, nes ilgą laiką patyrėme vien tik nesėkmes“.
Klinikinis tyrimas ir realaus gyvenimo perspektyvos
Didelio masto klinikiniame tyrime 1795 savanoriams, sergantiems ankstyva Alzheimerio liga, lekanemabo infuzijos buvo atliekamos kas dvi savaites. Per 18 mėnesių ligos progresas sulėtėjo ketvirtadaliu. Nors tai nėra stebuklingas vaistas, JAV vaistų reguliavimo institucijos jau vertina duomenis. Farmacijos bendrovės „Eisai“ ir „Biogen“ planuoja vaisto patvirtinimą ir kitose šalyse.
78 metų Davido Essamo, dalyvavusio tyrime, šeima pajuto viltį, nors liga paveikė jo gebėjimą dirbti. Jo žmona Cheryl teigė, kad „iš jo atminties nebeliko beveik nieko“, o pats Davidas trokšta, kad liga būtų „sulėtinta ar apskritai sustabdyta“.
Poveikio ribos ir rizikos
Medicinos bendruomenėje diskutuojama, ar poveikis bus juntamas kasdienybėje. Pagal simptomų vertinimą, pagerėjimas siekė vidutiniškai 0,45 taško 18 taškų skalėje. Profesorė T. Spires-Jones pripažino, kad poveikis nebuvo žymus, tačiau svarbus. Gydytoja Susan Kohlhaas tai pavadino „kukliu efektu“, bet atspirties tašku. Tačiau esama rizikų: 17 proc. pacientų patyrė smegenų kraujavimą, 13 proc. – smegenų patinimą, o 7 proc. nutraukė gydymą. Ilgalaikis poveikis po 18 mėnesių tebėra nežinomas.
Iššūkiai ir ateities viltis
Šis vaistas veiksmingas ankstyvoje stadijoje, bet dauguma pacientų diagnozuojami vėliau. Ankstyvai diagnostikai reikalingi amiloido tyrimai, kurie dabar atliekami vos 1–2 proc. sergančiųjų. Mokslininkai pabrėžia, kad amiloidas yra tik dalis sudėtingo Alzheimerio ligos paveikslo; svarbūs ir kiti veiksniai, tokie kaip imuninė sistema ar tau baltymas. Nors greito ir visiško progreso nesitikima, šis atradimas įkvepia tolesnius tyrimus, teikiančius viltį milijonams kovojant su Alzheimeriu ir kitomis demencijos formomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.