Mažakraujystė (anemija) – plačiai paplitusi kraujo liga, pasireiškianti nespecifiniais simptomais, todėl ją atpažinti pačiam yra sudėtinga. Šeimos gydytoja pabrėžia, kad lėtinė forma gali būti ir besimptomė, nustatoma atsitiktinai, tiriant pacientą dėl kitų ligų.
Mažakraujystės priežastys ir rizikos veiksniai
Anemiją sukelia įvairūs veiksniai: padidėjęs eritrocitų netekimas dėl ūmaus arba lėtinio nukraujavimo ar sutrikusi jų gamyba. Dažnai tai geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumas, susijęs su nepakankamu šių medžiagų gavimu su maistu. Rizikos grupėje yra vegetarai, badaujantys, griežtų dietų besilaikantieji, taip pat nėščiosios ir žindančiosios. Kitos priežastys apima virškinimo trakto rezorbcijos sutrikimus (pvz., užsitęsęs viduriavimas, uždegiminės ar navikinės žarnų ligos, alkoholio vartojimas, kuris sutrikdo folio rūgšties įsisavinimą), rečiau – kaulų čiulpų funkcijos sutrikimai ar padidėjęs eritrocitų irimas, sergant hemolizinėmis anemijomis.
Klastingi simptomai: kaip atpažinti anemiją?
Anemijos simptomai yra įvairūs. Dažniausi tipai – geležies stokos, megaloblastinė (vitamino B12 ar/ir folio rūgšties trūkumas) ir lėtinių ligų anemija. Pacientai dažnai jaučia silpnumą, greitai pavargsta, jų oda ir gleivinės būna išblyškę, po fizinio krūvio pasireiškia dusulys, padažnėja širdies plakimas, gali būti jaučiamas skausmas krūtinėje, liežuvio skausmas ar dirglumas. Kiti galimi signalai: mieguistumas, dėmesio ir koncentracijos sutrikimai, galvos svaigimas ir skausmas, galūnių tirpimas, kraujosruvos, mėlynės, dantenų kraujavimas ar lūpų kampučių įtrūkimai. Geležies trūkumas pasireiškia sausa, pleiskanojančia oda, trapiais, neblizgančiais plaukais, lūžinėjančiais nagais, kartais net neįprastų produktų (kreidos, ledo gabalėlių, krakmolo) valgymo poreikiu.
Mitybos svarba ir profilaktika
Norint išvengti anemijos, būtina visavertė, vitaminais praturtinta mityba, taip pat alkoholio, aspirino bei kitų priešuždegiminių vaistų vartojimo ribojimas.
Geležis geriausiai pasisavinama iš gyvulinės kilmės produktų, tokių kaip liežuvis, triušiena, kalakutiena, vištiena, jautiena, skumbrė ir menkė; su daržovėmis įsisavinimas tik pagerėja. Augaliniai šaltiniai: švieži ir džiovinti grybai, grikiai, avižiniai miltai, erškėtuogės, persikai, obuoliai, kriaušės, slyvos, burokėliai, mėlynės ir žemuogės. Svarbu žinoti, kad geležies įsisavinimą slopina oksalatai (jų gausu rabarbaruose, špinatuose) ir fosfatai (randami maisto prieduose E339, E340, E341, E450, E451 ir E45). Sergant geležies stokos mažakraujyste, nerekomenduojama gerti daug pieno, kavos, arbatos, riboti sėlenų, ankštinių daržovių, riebaus maisto vartojimą. Vaikų mityboje reikėtų riboti pramoniniu būdu pagamintų dešrelių, šaldytų picų, mėsainių ir gaiviųjų gėrimų vartojimą. Kūdikiams svarbus žindymas bent iki 6 mėnesių, nes iš motinos pieno geležis pasisavinama geriau nei iš bet kokio kito produkto, ir savalaikis papildomo maitinimo įvedimas.
Diagnostika ir efektyvus gydymas
Mažakraujystės diagnostikai pirmiausia atliekamas bendras kraujo tyrimas. Įvertinus jo rezultatus, gali prireikti papildomų tyrimų ligos priežastims patikslinti. Dėl nespecifinių simptomų rekomenduojama jį atlikti profilaktiškai bent kartą per metus, ne tik pajutus neįprastus simptomus. Gydymas priklauso nuo ją sukėlusios priežasties. Geležies stokos anemijai skiriami peroraliniai geležies preparatai, kurių įsisavinimą gerina vitaminas C. Svarbu ne tik normalizuoti hemoglobino kiekį, bet ir atstatyti geležies atsargas. Sunkesniais atvejais ar esant netoleravimui, gali būti skiriamos intraveninės geležies infuzijos. Kai kurių anemijų, pvz., sukeltų vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumo, atveju, profilaktinis gydymas tenka tęsti visą gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.