Nors pasijutus geriau po antidepresantų vartojimo gali kilti natūralus noras nutraukti gydymą, psichiatrė Daiva Subočienė griežtai perspėja: sprendimas nutraukti vaistus visada turėtų būti priimamas kartu su gydytoju. Net ir tada, kai žmogus jaučiasi puikiai ir tiki, kad vaistai jam nebereikalingi, skubėjimas gali turėti rimtų pasekmių.
„Antidepresantus tikslinga vartoti mažiausiai 6–12 mėnesių po to, kai simptomai visiškai išnyksta. Pirmą kartą sirgusiems depresija šis laikotarpis dažniausiai būna trumpesnis, tačiau tiems, kurie patyrė kelis atkryčius ar serga lėtine depresija, gydymas gali trukti kelerius metus ar būti tęsiamas dar ilgiau“, – aiškina psichiatrė.
Gydytoja pabrėžia, kad apie gydymo nutraukimą verta kalbėti tik tada, kai būklė ilgą laiką išlieka stabili, gyvenime nenumatoma didelių stresų, o žmogus yra įgijęs psichoterapijos įgūdžių ar turi kitų savireguliacijos resursų. Ypač tais atvejais, kai vaistai vartoti ilgiau, rekomenduojamas labai laipsniškas dozės mažinimas, atidžiai stebint savijautą po kiekvieno etapo.
„Antidepresantų nutraukimas yra svarbus gydymo etapas, kuris reikalauja nemažiau dėmesio nei gydymo pradėjimas. Skubėjimas šioje vietoje gali padidinti tiek nutraukimo simptomų, tiek atkryčio riziką“, – įspėja D. Subočienė.
Kodėl staigus antidepresantų nutraukimas yra pavojingas?
Anot psichiatrės, staigus antidepresantų vartojimo nutraukimas gali sukelti vadinamąjį nutraukimo sindromą. Tai nėra priklausomybė klasikine prasme, tačiau organizmas, prisitaikęs prie pastovaus serotonino ar noradrenalino lygio reguliavimo, staiga atsiduria kitoje biocheminėje aplinkoje, kas gali sukelti nemalonių reakcijų.
„Nutraukimo simptomai gali atsirasti per kelias dienas po paskutinės dozės ir apimti galvos svaigimą, pykinimą, nemigą, dirglumą, nerimą, raumenų skausmus, gripo simptomus primenančius pojūčius ar vadinamuosius „elektros iškrovų“ pojūčius. Jei simptomai sunkūs, vaistai gali būti vėl paskiriami ir pradedamas lėtesnis mažinimas“, – teigia D.
Subočienė.
Be to, staigus nutraukimas gali išprovokuoti atkrytį – ligos grįžimą į depresinę ar nerimastingą būseną, kuri kartais būna net intensyvesnė nei prieš gydymą. Laipsniškas dozės mažinimas suteikia smegenų neurochemijai pakankamai laiko prisitaikyti, todėl žymiai sumažina tiek nutraukimo simptomų, tiek atkryčio riziką.
Pacientų abejonės vaistinėje: kada nutraukti gydymą?
Vaistininkė Sigita Korbutaitė patvirtina, kad pacientai dažnai ateina pasitarti jau jausdamiesi geriau ir svarstydami, ar dar būtina tęsti gydymą. Tokius pacientus tenka nukreipti pas gydytoją psichiatrą. Anot jos, per greitai nutraukus vaistų vartojimą, dažniausiai per kelias dienas pasireiškia tiek fiziniai, tiek psichologiniai simptomai.
„Kartą pacientas savaitgalį atėjo pasimatuoti kraujospūdžio, skundėsi silpnumu, spaudimu krūtinėje, nerimu ir kelias naktis trunkančia nemiga. Pokalbio metu paaiškėjo, kad jis jau kelias savaites nebevartoja antidepresantų. Rekomendavau jam kreiptis į gydytoją“, – prisimena S. Korbutaitė.
Nutraukimo simptomai ir atkryčio skirtumai: kaip atpažinti?
Pasak vaistininkės S. Korbutaitės, pacientams dažnai sunkiausia suprasti, ar jie išgyvena nutraukimo sindromą, ar ligos atkrytį.
„Pagrindinis skirtumas – laikas ir simptomų pobūdis. Nutraukimo simptomai gali prasidėti per kelias dienas ir yra labiau fiziniai, o depresijos ar nerimo sutrikimo atkrytis pasireiškia per kelias savaites ar mėnesius ir yra labiau psichologinis – liūdesys, nerimas, apatija“, – aiškina ji.
Gydytoja D. Subočienė papildo, kad vienas svarbiausių orientyrų yra laikas. Nutraukimo simptomai dažniausiai prasideda greitai, per 2-4 dienas po dozės sumažinimo ar nutraukimo, o atkrytis paprastai vystosi lėčiau – per kelias savaites ar mėnesius.
„Skiriasi ir simptomų pobūdis. Nutraukimo simptomai dažniau būna fiziologiniai – galvos svaigimas, pykinimas, keisti jutimai, skausmai. Tuo metu atkryčiui labiau būdingi emociniai ir pažintiniai simptomai: grįžta liūdesys, beviltiškumas, motyvacijos praradimas, nerimas, neigiamos mintys apie save ir ateitį“, – pastebi psichiatrė.
Dar vienas orientyras, anot jos, yra reakcija grįžus prie vaisto. Jei simptomai per dieną ar dvi greitai sumažėja, tikėtina, kad tai buvo nutraukimo reakcija. Atkryčio atveju pagerėjimo dažniausiai tenka laukti ilgiau.
Individualizuoto nutraukimo plano svarba
Vaistininkė pabrėžia, kad pacientui svarbu ne tik suprasti, kas vyksta su jo savijauta, bet ir žinoti, kada jau reikia grįžti pas gydytoją dozės koregavimui. Vis dėlto, antidepresantų nutraukimo planas visada turi būti suderintas su gydytoju.
„Kiekvienas pacientas yra unikalus, skiriasi gydymo metodai, ligos sunkumas, todėl ir nutraukimo planas turėtų būti individualus bei prižiūrimas gydytojo, kad keičiantis simptomams būtų galima greitai reaguoti“, – sako S. Korbutaitė.
Psichiatrė D. Subočienė priduria, kad nutraukimo procese svarbi ir psichologinė pagalba, ypač kai vaistai vartoti ilgiau. Tyrimai rodo, kad kartu taikoma kognityvinė elgesio terapija gali sumažinti atkryčio riziką.
„Svarbūs ir savireguliacijos įgūdžiai, reguliarus savijautos stebėjimas, miego režimas bei gyvenimo būdo korekcijos“, – užbaigia ji.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.