Nerimas – tai viena iš temų, dėl kurios su vaistininkais gyventojai konsultuojasi dažniausiai. Nors įprasta manyti, kad tai tik psichologinė būsena, specialistai pabrėžia, jog nuolatinė įtampa turi tiesioginį ryšį su fizinėmis organizmo funkcijomis. „Pastebėjome, kad besikreipiančiųjų dėl patiriamo nerimo ypač padaugėjo praėjusį pavasarį, prasidėjus karui. Tačiau ir šiandien užklausų netrūksta – ypač sugrįžus į intensyvų ritmą darbuose ir moksluose“, – sako vaistininkė V. Navikienė.
Kaip kūnas reaguoja į vidinę įtampą
Sakoma, kad nerimas ir stresas – tai šiuolaikinės visuomenės sveikatos rykštė. Nerimaudami galime išbalansuoti savo nervinę sistemą, o kai ši ima streikuoti, gali sutrikti ir kitų organų veikla. „Pavyzdžiui, galvodami apie artėjantį svarbų darbo pokalbį, galime jausti, kaip pradeda skaudėti pilvą arba dažniau ima plakti širdis, padažnėja kvėpavimas, atsiranda drebulys, sunku susikoncentruoti, daromės dirglesni. Taip mūsų kūnas reaguoja į potencialią grėsmę“, – teigia specialistė.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Į nerimą kiekvieno kūnas reaguoja skirtingai, tačiau išskiriami bendri bruožai, rodantys, kad būsena tampa pavojinga. Vieni dažniausių simptomų – virškinamojo trakto sutrikimai. Nuolatinė įtampa gali sukelti skrandžio skausmus, pilvo pūtimą, viduriavimą ar net vėmimą. „Jeigu nerimas dažnai kartojasi, lengvi simptomai ilgainiui gali išsivystyti į tokias ligas kaip dirgliosios žarnos sindromas, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai“, – perspėja V. Navikienė.
Be to, stresas silpnina imuninę sistemą, todėl organizmas tampa pažeidžiamesnis virusams. Gali suprastėti ir atmintis: „Jei nuolat nerimaujate, tai gali paveikti trumpalaikę atmintį. Dėl to galite dažniau daryti klaidas, pamiršti svarbius susitikimus ar įvykius. Kai tai vyksta reguliariai, gali būti sunku priimti svarbius sprendimus darbe ar namuose, mažėja produktyvumas.“
Natūralūs pagalbos būdai ir mityba
Kada vertėtų kreiptis pagalbos?
Specialistė pataria atkreipti dėmesį, kai nerimas kyla be jokios priežasties arba trukdo kokybiškai gyventi net ir praėjus įtemptai situacijai. Kovojant su lengvu nerimu, rekomenduojama pradėti nuo kvėpavimo pratimų: lėtai įkvėpti per keturias sekundes, sulaikyti kvėpavimą ir vėl per tiek pat laiko iškvėpti.
„Galite padėti sau sportuodami ar tiesiog išėję pasivaikščioti. Užteks tokių fizinių veiklų kaip automobilio plovimas, žygiai pėsčiomis ar sodininkystė – viskas, kas mus priverčia judėti, atneš naudos“, – teigia vaistininkė. Taip pat į pagalbą galima pasitelkti ramunėlių, melisų ar valerijono preparatus.
Svarbiausi vitaminai nervų sistemai
Stipriai nervų sistemai būtinas miego režimas ir pilnavertė mityba. Svarbu užtikrinti, kad organizmui netrūktų B grupės vitaminų, Omega-3 riebalų rūgščių bei vitamino D. „Vitaminas D susijęs su serotonino – nuotaiką gerinančio hormono – kiekiu organizme. Vitamino D trūkumas, kuris ypač būdingas gyventojams šaltuoju sezonu, taip pat gali turėti ryšį su nerimo sutrikimais“, – sako V. Navikienė. Prieš pradedant vartoti papildus, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus ir pasitarti su specialistu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.