Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena didžiausių grėsmių žmonijos sveikatai. Profesorius P. Šerpytis pabrėžia, kad šių ligų rizikos veiksnių kontrolė yra esminė norint apsisaugoti ir sumažinti sunkių komplikacijų, tokių kaip insultas ar miokardo infarktas, tikimybę.
Pagrindiniai rizikos veiksniai ir jų valdymas
Profesorius P. Šerpytis išskiria tris pagrindinius rizikos veiksnius širdies ir kraujagyslių ligoms atsirasti: „Tai – arterinė hipertenzija, rūkymas ir hiperlipidemija (padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje). Prie šios trijulės galima prijungti ir cukrinį diabetą. Kalbėdamas apie rūkymą noriu pasakyti, kad valstybė turėtų pagalvoti, kaip gali padėti rūkantiems žmonėms atsikratyti šio žalingo, didelę priklausomybę sukeliančio įpročio, ypač prisidedančio prie širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo, o ne griežtinti įstatymus.“
Pasak profesoriaus, dabartinė strategija yra neefektyvi, nes tik apie 5 proc. rūkalių pavyksta atsisakyti šio įpročio. Tačiau šie trys veiksniai nėra vieninteliai. Kiti svarbūs rizikos veiksniai apima mitybą, kurioje gausu sočiųjų riebalų, pasyvų gyvenimo būdą, padidėjusią gliukozės koncentraciją kraujyje, nutukimą (ypač pilvo srities), ankstyvas ligų ir mirčių atvejus šeimoje bei nuolatinį stresą. „Žmonės, patiriantys daug streso, visuomet dažniau sirgs širdies ir kraujagyslių, vėžinėmis ir kitomis ligomis,“ – teigia P. Šerpytis.
Išeminė širdies liga vis dažniau diagnozuojama jaunesnio amžiaus asmenims. Deja, stebuklingų vaistų nėra – norint išvengti ar gydyti ligas, būtina imtis priemonių ir keisti gyvenimo būdą.
Cholesterolio kontrolė: tylusis priešas
Lietuva pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis kol kas pirmauja Europos Sąjungoje. Profesorius pabrėžia, kad šią statistiką galima pakeisti, jei žmonės laiku kreipsis į medikus, šalins rizikos veiksnius ir laikysis paskirto gydymo. „Kalbant apie paskirto gydymo laikymąsi, ypač svarbu kontroliuoti padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Kadangi padidėjusio cholesterolio nejaučiame, mums dėl to neskauda, gali atrodyti, kad nėra ką kontroliuoti ir liga negrėsminga.
Tačiau būtent padidėjęs cholesterolis yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo veiksnių.“
Geriausias padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje gydymas – vaistų, vadinamų statinais, vartojimas. „Įrodyta, kad ilgalaikis statinų vartojimas gali ne tik sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, bet ir kardiovaskulinių įvykių bei aterosklerozės proceso organizme riziką,“ – aiškina prof. P. Šerpytis.
Neįprasti simptomai ir prevencinės programos
Profesorius atkreipia dėmesį, kad ne visi simptomai reiškia ligą. Pavyzdžiui, skausmas širdies plote gali būti susijęs su mityba, antsvoriu ar per intensyviu fiziniu krūviu. Tačiau rizikos grupės asmenims, pajutus neįprastus simptomus, tokius kaip dusulys 60-mečiui, ypač lydimas šalto prakaito ir nukritusio spaudimo, būtina nedelsiant kreiptis pagalbos. „Sveikata – vertybė. Jei prarasime sveikatą, prarasime viską. Čia labai svarbu atkreipti dėmesį, kad gydytojas tėra prižiūrėtojas, jis gali padėti laiku nustatyti ligą ir ją gydyti, tačiau mes patys turime rūpintis savo sveikata ir pas jį apsilankyti,“ – tikina profesorius.
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių valdymas turi reikšmės ne tik širdies sveikatai, bet ir kitų ligų, tokių kaip lėtinės plaučių ligos, vėžys ar cukrinis diabetas, prevencijai. Kraujospūdžio kontrolė yra ypač svarbi – ji dešimt kartų sumažina insulto atvejų skaičių ir iki 6 kartų miokardo infarktų riziką. Kiekvienuose namuose rekomenduojama turėti kraujospūdžio matavimo aparatą.
Prevencinės programos yra dar vienas esminis įrankis. „Labai gaila, tačiau šiuo metu širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje dalyvauja tik apie 60 proc. žmonių. Dabar joje gali dalyvauti vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų.“ Profesorius pabrėžia, kad siekiant geresnių rezultatų, būtina plėsti amžiaus ribas ir įtraukti jaunesnius žmones, kurie dar neturi ligos, bet turi rizikos veiksnių. Valstybė turėtų peržiūrėti ir geriau paskirstyti išteklius šiai sričiai.
Pozityvus požiūris – kelias į geresnę sveikatą
P. Šerpytis atkreipia dėmesį į COVID-19 pandemijos pasekmes, kai kitos ligos buvo užleistos. Jis primena, kad dabar, pandemijai aprimus, būtina vėl aktyviai kalbėti apie kitas dažnas ir pavojingas ligas, įskaitant širdies ir kraujagyslių negalavimus. Be medicininių priemonių, profesorius išskiria ir dar vieną svarbų, bet dažnai pamirštamą aspektą.
„Labai noriu palinkėti žiūrėti į gyvenimą pozityviau. Tai padeda ne tik vidinei būsenai, bet ir sumažina stresą, taip pat mažina širdies ir kraujagyslių bei kitų ligų riziką. Sveikas žmogus visuomet nuveiks daugiau negu ligotas. O anksti diagnozavus ligą ne tik bus paprasčiau ją išgydyti, bet ir mažiau kainuos,“ – apibendrina prof. P. Šerpytis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.