Kas yra hematologija ir kada kreiptis į hematologą?
Hematologija – tai mokslas apie kraują ir kraujo ligas. Hematologai yra aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros paslaugų specialistai, kurių specializacija yra kraujo ir kraujo komponentų ligos. Tai apima kraujo ir kaulų čiulpų ląsteles, limfmazgius, blužnį, jų ištyrimą, diagnostiką ir gydymą. Į gydytojus hematologus dažniausiai kreipiamasi dėl pakitimų bendrame kraujo tyrime (leukocitų, trombocitų skaičiaus sumažėjimo, mažakraujystės), limfmazgių ar blužnies padidėjimo ir krešėjimo sutrikimų. Svarbiausia gydytojo hematologo darbo dalis – surasti kraujo ligos priežastį ir paskirti efektyvų gydymą.
Nespecifiniai simptomai, kurių nereikia ignoruoti
Kraujo ligos yra sudėtingos ir neretai apie jas nesignalizuoja jokie specifiniai simptomai. Nepaaiškinamas nuovargis, bendras silpnumas, savaiminis svorio mažėjimas, plaukų slinkimas, kaulų skausmai, stiprus naktinis prakaitavimas, be infekcijos esanti temperatūra ir kiti nespecifiniai požymiai gali būti priežastis pasikonsultuoti su hematologu. Gydytojos Eglės Simaškienės teigimu, net ir reguliariai atliekamas bendras kraujo tyrimas ne visada padeda nuspėti kraujo ligą, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kraujo tyrimus, bet ir į išvardintus simptomus.
Kraujo ligų diagnostika ir gydymo principai
Įtariant kraujo ligą, gydytojas hematologas atlieka visus reikiamus tyrimus. Kraujo ligoms diagnozuoti atliekami išsamūs kraujo tyrimai, dažnai pasitelkiami radiologiniai metodai (echoskopijos, rentgeno nuotraukos), rečiau – kaulų čiulpų intervenciniai tyrimai (kaulų čiulpų punkcija ar biopsija), limfmazgių biopsijos. Siekiant išsiaiškinti mažakraujystės priežastį, gali būti skiriami feritino, vitamino B12 kiekio tyrimai, gastroskopija, kolonoskopija, pilvo organų echoskopija.
Nepiktybinės kraujo ligos gali būti gydomos mikroelementais, vitaminais, gliukokortikosteroidais ar specifiniais vaistais. Piktybinių ligų gydymas apima chemoterapiją, radioterapiją, kamieninių kaulų čiulpų ląstelių transplantaciją. Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo lengvesnis gydymas ir geresnės prognozės pasveikti.
Mažakraujystė: daugiau nei tik nuovargis
Mažakraujystė (anemija) yra viena dažniausių ligų, dėl kurios kreipiamasi į hematologus.
Ja sergantys pacientai skundžiasi nuolat jaučiamu silpnumu, vangumu, galvos svaigimu, išblyškimu, dusuliu. Ši būklė išsivysto, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) kiekis, o organizmui pradeda trūkti hemoglobino ir pablogėja audinių aprūpinimas deguonimi. Eritrocitų gamybą sutrikdo vitamino B12, folio rūgšties ar geležies trūkumas, ilgalaikis kraujavimas, kaulų čiulpų pažeidimai ar lėtinės ligos (pvz., inkstų, onkologinės).
Mažakraujystė gali būti rimtesnės ligos požymis, todėl, nustačius šią būklę, visada reikėtų kreiptis į hematologą dėl detalesnio ištyrimo. Gydytoja įspėja, kad savarankiškas geležies preparatų vartojimas, remiantis tik bendro kraujo tyrimo rezultatais, gali užmaskuoti pavojingas ginekologines, skrandžio, žarnyno, inkstų ar onkologines ligas.
Klastingoji limfoma: simptomų įvairovė ir viltis pasveikti
Viena dažniausių piktybinių kraujo ligų – limfoma. Tai limfinės sistemos liga, galinti pasireikšti bet kurioje kūno vietoje. Dažniausias simptomas – limfmazgių padidėjimas, tačiau liga gali pasireikšti skrandžio problemomis, nuolatiniu kosuliu (dėl padidėjusių tarpuplaučio limfmazgių), galvos skausmais, traukuliais, paralyžiumi. Kiti požymiai – pakilusi temperatūra, naktinis prakaitavimas, svorio kritimas. Visgi būna atvejų, kai simptomų nejaučiama, o pokyčiai nustatomi profilaktinių tyrimų metu. Ankstyva diagnostika priklauso nuo limfomos vietos ir progresavimo greičio.
„Tačiau, kad ir kokia klastinga ši liga, ji nėra nuosprendis. Labai dažnai, nepriklausomai nuo paciento amžiaus, pavyksta pasiekti pilną šios ligos remisiją (atsitraukimą) ir užtikrinti tolesnį visavertį gyvenimą“, – pabrėžia E. Simaškienė.
Kraujo ligų profilaktika: paprasti žingsniai gerai savijautai
Nors daugelis hematologinių susirgimų gali atsirasti dėl genetinių priežasčių ar nežinomų faktorių, kai kurios ligos yra susijusios su tam tikrų elementų ar vitaminų stoka maiste. Geriausia profilaktika – sveika mityba, normalaus kūno svorio palaikymas, pakankamas fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, geras ir pakankamas miegas. Taip pat labai svarbūs profilaktiniai kraujo ir vidaus organų tyrimai. Bent kartą per metus kiekvienas savo sveikata besirūpinantis žmogus turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris atliks apžiūrą, skirs kraujo tyrimus, echoskopiją.
„Gerėjant diagnostikai ir medicinai sparčiai žengiant į priekį, kai kurias piktybines kraujo ligas šiandien galima visiškai išgydyti. Taigi, piktybinė kraujo liga ne visuomet yra nuosprendis, svarbiausia – nepamiršti pasirūpinti savo sveikata laiku“, – optimistine gaida pokalbį baigia gydytoja hematologė Eglė Simaškienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.