Prostatos vėžys yra klastinga liga, dažnai neturinti ankstyvų simptomų, tačiau sėkmingai gydoma ankstyvoje stadijoje. Nors nemokamas prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas priklauso tam tikro amžiaus vyrams, pandemijos fone šia gyvybiškai svarbia galimybe naudotasi gerokai vangiau, kas sukėlė nerimą medikų bendruomenėje.
Pandemijos pasekmės: daugiau išplitusių vėžio atvejų
Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėjas, gydytojas urologas onkologas dr. Albertas Ulys pastebi nerimą keliančią tendenciją: pastaruoju metu tarp konsultuotis atvykusių pacientų sparčiai daugėja išplitusių prostatos vėžio atvejų. „Pandeminiu laikotarpiu prostatos vėžio diagnostikos apimtys akivaizdžiai sumažėjo. Tokią išvadą galima daryti pagal informaciją apie atliktų prostatos biopsijų skaičių bei pirminių pacientų kreipimosi į medikus skaičius“, – sako A. Ulys.
Anot gydytojo, tai susiję su sustabdyta ankstyvosios diagnostikos programa ir pacientų baime kreiptis dėl koronaviruso, atidėliojant vizitus iki aiškių, dažnai jau pažengusios ligos simptomų pasireiškimo.
Kada tikrintis ir kam reikėtų būti atidesniems?
Prostatos vėžys dažniausiai nustatomas vyresniems vyrams, vidutiniškai apie 70 metų, tačiau pasitaiko atvejų ir jaunesniems, net iki 40 metų. Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos skyriaus laikinasis vedėjas Aleksandras Petrauskas pabrėžia, kad jaunesniems vyrams liga dažnai pasireiškia agresyvesne forma.
Patikra dėl prostatos vėžio nutraukiama po 75 metų, nes tokiame amžiuje aptiktas vėžys dažniausiai būna lėtos eigos ir jo gydymas sukeltų daugiau komplikacijų nei pakeistų prognozę.
Nemokamas PSA tyrimas priklauso 50–75 metų amžiaus vyrams. Tiems, kurių šeimoje buvo sirgusių prostatos vėžiu (tėvas ar brolis), patikrą rekomenduojama pradėti anksčiau – nuo 45 metų. Sveikatą tikrintis reikėtų kas du metus.
PSA tyrimas: esminis įrankis kovojant su klastingu vėžiu
Klaidinga manyti, kad vyrai prostatą gali pasitikrinti patys. Liga dažnai besimptomė, o navikas neužspaudžia šlaplės ir retai sukelia skausmą.
Net patyręs specialistas ne visada apčiuopia naviką pirštu.
„Vienintelis būdas padedantis ankstyvoje stadijoje aptikti vėžį – reguliarus sveikatos tikrinimas“, – teigia onkologas. Kraujo tyrimas, vadinamas PSA tyrimu, yra pagrindinė ir beveik šimtaprocentinio tikslumo ankstyvos diagnostikos priemonė. „Profilaktinis prostatos tikrinimas tikrai nėra skausminga ar tokia procedūra, kurios reikėtų baimintis“, – ramina A. Petrauskas.
Aptikus vėžį ankstyvoje stadijoje, gydymo būdai yra įvairesni, o kartais situacija tiesiog stebima. Svarbiausia – nebijoti ir kreiptis laiku, nes ankstyva diagnostika ir savalaikis gydymas duoda geriausius rezultatus.
Rizikos mažinimas ir motyvacija
Be amžiaus ir genetikos, riziką didina etninė grupė. Nors šių faktorių pakeisti negalime, dr. A. Ulys primena, kad riziką sumažinti galima keičiant mitybos įpročius (mažiau riebių gyvulinės kilmės produktų), nerūkant, vengiant tam tikrų hormonų bei jonizuojančiosios spinduliuotės, ir palaikant aktyvų gyvenimo būdą.
Onkologai ragina šeimos gydytojus, šeimą, draugus ir darbovietę aktyviai skatinti vyrus pasitikrinti prostatą. Suvokimas, kad ankstyva diagnostika ir savalaikis gydymas yra raktas į sėkmę, turėtų tapti stipriausia motyvacija. Pasinaudokite nemokama galimybe apsisaugoti nuo klastingo vėžio.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.