Aukštas cholesterolio kiekis kraujyje – tai tylus, dažnai nejuntamas pavojus, galintis sukelti sunkias širdies ir kraujagyslių ligas. Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis perspėja: ypač dažnas tokių ligų sukėlėjas – genetiškai paveldimas aukštas cholesterolis. Per didelis jo kiekis gali užblokuoti kraujagysles ir taip padidinti infarkto ar insulto pavojų. Norint išvengti šios rizikos, būtina keisti gyvenimo būdą ir atidžiai stebėti savo sveikatą.
Kas yra cholesterolis ir kodėl jo perteklius pavojingas?
Nors aukštas cholesterolis kelia nemažą pavojų, mažais kiekiais jis nėra žalingas, o būtinas tinkamai ląstelių veiklai. Profesorius P. Šerpytis paaiškina: „Ši medžiaga gaminama kepenyse ir kraujo paskirstoma po visą organizmą. Tuomet ląstelės jį pasiima, tačiau perteklių kaupia. Jei toks perviršis nebegrąžinamas į kepenis ir nebesuskaidomas, cholesterolis gausiai susikoncentruoja kraujyje.“
Kardiologas pabrėžia, kad įtakos tam turi ir genai. „Aukštas cholesterolis gali būti paveldimas, todėl reikėtų dažniau tikrinti jo kiekį kraujyje, ypač jei šeimoje buvo miokardo infarkto, insulto, staigios mirties atvejų. Lietuvoje nuo 2006-ųjų vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, tad reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreiptų atlikti kraujo tyrimų, nustatytų bendrą cholesterolio kiekį ir, jei šis yra padidėjęs, ištirtų dar detaliau.“
Ši prevencija ypač aktuali 40–55 metų vyrų ir 50–65 metų moterų pacientų grupėms. Visgi, anot profesoriaus, „pastebime, kad patiriant daugiau streso, rečiau judant, visur skubant, sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis amžius jaunėja“.
Mitybos įpročiai ir gyvenimo būdas: kardiologo „auksinė taisyklė“
Mediko teigimu, būtent dėl netinkamo gyvenimo būdo aukštas cholesterolis pacientus kamuoja dažniau, tačiau nemažai daliai žmonių šis sutrikimas yra paveldimas. Prof. P. Šerpytis atkreipia dėmesį – net ir tie, kuriems sveikatos problemas lėmė genai, turėtų gyventi sveikai: tinkamai maitintis, būti fiziškai aktyvūs, dėmesingai rūpintis savimi.
„Aukštą cholesterolį dažniausiai nulemia nutukimas, per didelis suvalgomo riebaus maisto kiekis, judėjimo stoka, rūkymas, alkoholio vartojimas. Todėl privalome stebėti, kuo maitinamės, kokiais kiekiais, kiek suvartojame kalorijų“, – sako specialistas. Jis ragina vadovautis „auksine taisykle“ ir sumažinti sočiųjų bei augalinės kilmės riebalų. „Vengti kiaulienos, raudonos mėsos, rinktis baltąją, atsisakyti miltinių patiekalų, cukrų, daugiau valgyti daržovių, žuvies.“
Cukrinis diabetas ir kitos rizikos: kodėl svarbu stebėti spaudimą?
Be netinkamo gyvenimo būdo daromos įtakos, nulemiančios didesnį cholesterolio kiekį kraujyje, prof. P. Šerpytis išskiria ir dar vieną svarbų rizikos veiksnį – cukrinį diabetą, kuris pavojingas tiek I, tiek II tipo. Anot mediko, II tipo cukrinis diabetas neretai yra netinkamos mitybos rezultatas, kurio atsiradimą lemia ir nesaikingas alkoholio vartojimas.
„Pastebime, kad 20–25 proc. sergančiųjų širdies ligomis diagnozuotas ir II tipo diabetas. Ši liga taip pat skatina aterosklerozę, padidėjusį arterinį kraujospūdį. Tačiau, jei pastarąjį susireguliuotume dar būdami jauni, infarkto riziką sumažintume šešis, o insulto – net dešimt kartų. Be to, užkirstume kelią ir širdies, inkstų funkcijos nepakankamumui. Taip pat padidėjusiam cholesteroliui“, – pabrėžia kardiologas.
Genetika ir medikamentinis gydymas: kada gyvensenos pokyčių nepakanka?
Visgi, jei aukštas cholesterolis yra nulemtas genų, vien sveikos gyvensenos pokyčių gali nepakakti. Tokiu atveju, pabrėžia medikas, būtini cholesterolio kiekį mažinantys vaistai. Vienos iš efektyviausių priemonių – statinai.
„Nesvarbu, aukštas cholesterolis yra nulemtas genų ar ne. Jei gydytojas paskiria šiuos vaistus, medikamentai vartojami visą gyvenimą. Be jų sutvarkyti organizmo funkcijų būtų neįmanoma. Tinkama mityba norimą rezultatą leidžia pasiekti tik iš dalies, tačiau užkirsti kelią širdies ligoms ir tikėtinoms komplikacijoms galima tik su statinais“, – tikina sveikatos ekspertas.
Prevencija – raktas į ilgą ir sveiką gyvenimą
Nors aukštas cholesterolis pacientus gali lydėti visą gyvenimą, jis dar nėra ŠKL sukeliamos didžiausios rizikos nuosprendis. Todėl norinčius išvengti galimų pavojų prof. P. Šerpytis ragina būti ypač budrius. „Cholesterolio kiekį kraujyje sekti būtina nuolatos. Ne tik dalyvauti minėtoje prevencinėje programoje, bet ir periodiškai konsultuotis su gydytojais, specialistais. Ypač svarbu reguliarius tyrimus pradėti kuo anksčiau, jau sulaukus 40 metų.“
„Tačiau vertėtų tirtis ne tik patiems, bet ir išsiaiškinti, ar šio sutrikimo neturi artimieji. Taip bus sužinoma apie genetiškai paveldimą aukštą cholesterolį“, – priduria gydytojas.
Mokslas nestovi vietoje: ateities perspektyvos ir asmeninė atsakomybė
Geras žinias, pasak prof. P. Šerpyčio, pacientams turi mokslininkai, kurie nuolatos stengiasi rasti būdų, kaip sumažinti itin skaudžius širdies ir kraujagyslių ligų sukeliamus padarinius. „Mokslas sparčiai vystosi, genų inžinerija progresuoja, randasi daugybė kitų metodų, kurie leidžia mums padėti besiskundžiantiems aukštu cholesteroliu. Šiandien turime patikimų medikamentinių priemonių, taikome ir dietą, terapiją, vis prieidami prie sudėtingesnių gydymo metodų.“
„Tačiau iki to laiko didžiausi mūsų pagalbininkai esame patys. Laiku pasirūpinę savimi galėsime būti ramūs dėl savo sveikatos, kurią saugoti šiandien ypač svarbu“, – reziumuoja prof. P. Šerpytis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.