Lietuvoje vis dar gajus klaidingas įsitikinimas, kad sveikatą tikrintis reikia tik tada, kai pajuntami aiškūs ligos simptomai. Deja, tai lemtinga klaida, kuri gali kainuoti gyvybę. Atlikus apklausą, paaiškėjo, kad net 57 procentai pacientų atsisako profilaktinių patikrų, nes „nieko nejaučia“. Dar 22 procentai baiminasi ką nors aptikti, o 3 procentai nenori nieko žinoti. Tik likę 14 procentų mielai sutinka su pasiūlymu tikrintis.
„Mes neturime sveikatos kultūros. Turėtume profilaktiškai tikrintis sveikatą tol, kol esame sveiki“, – pabrėžia šeimos gydytoja Jurga Dūdienė. Ji priduria, kad net darbdavio įteikta sveikatos knygelė kai kuriems žmonėms tampa tik prievole dėl parašo, o ne paskata nuodugniau pasitikrinti.
Tylusis ligų pavojus: kai simptomų dar nėra
Nereikia laukti juntamų simptomų, kad pasitikrintume sveikatą. Prevencinių sveikatos patikros programų metu galima nustatyti net ikivėžinius susirgimus, kurių pacientai visiškai nejaučia. Šeimos gydytoja J. Dūdienė pastebi, kad didžiuosiuose miestuose žmonės aktyviau dalyvauja patikrose, tačiau mažesnėse vietovėse dažniau atsisako, ypač jei dėl tyrimo reikia vykti į kitą miestą, pavyzdžiui, atlikti mamografiją. Tai apsunkina sąlygas ir mažina patikrų prieinamumą.
„Žmonės iki šiol ne visada pasisako apie diagnozę darbe – jie baiminasi apkalbėjimo, neigiamų minčių, reakcijų, gailesčio, mat vis dar gajus mitas, kad išgirdus šią diagnozę mirsi“, – apgailestauja gydytoja. Nors onkologinės ligos Lietuvoje vis dar stigmatizuojamos, medicina stipriai pažengė į priekį, o ankstyvesnė stadija reiškia didesnę pagijimo tikimybę. Yra daugybė istorijų, kai net su ketvirta vėžio stadija pacientai gyvena kokybiškai, vartodami vaistus ir reguliariai tikrindamiesi.
Išgelbėta gyvybė: realus pavyzdys
Gydytoja pateikia įkvepiantį pavyzdį: viena moteris, kasmet lankydamasi dėl privalomo sveikatos patikrinimo darbui, atkakliai atsisakinėdavo atlikti gimdos kaklelio vėžio tyrimą. „Aš jai vis siūlydavau profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio.
Kartą ji nusileido ir sutiko pasidaryti tyrimą, kurio metu buvo aptiktos pakitusios ląstelės“, – pasakoja J. Dūdienė. Ginekologas pašalino pakitusį audinį, o ištyrus jį, buvo aptikta nulinė gimdos kaklelio vėžio stadija. „Tai reiškia, kad pašalinus ląsteles, nebeliko rizikos susirgti vėžiu. Jei procedūra nebūtų buvusi atlikta, po 5–10 metų pakitusios ląstelės būtų virtusios pirma vėžio stadija ir toliau progresuotų, kol atsirastų juntami simptomai“, – džiaugiasi gydytoja, pabrėždama, kad pavyko užkirsti kelią rimtai ligai. Ši istorija puikiai iliustruoja edukacinės kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ esmę, kviečiančią gyventojus aktyviai rūpintis savo sveikata.
Kokie tyrimai gelbsti gyvybes?
Prevencinės sveikatos programos yra gyvybiškai svarbios. Štai keletas pavyzdžių:
- Gimdos kaklelio vėžio prevencija: padeda nustatyti ląstelių pakitimus, kurie vėliau gali virsti onkologine liga.
- Krūties vėžio prevencija: leidžia aptikti nulinę ar ankstyvąsias stadijas, kai „guzeliai“ dar nėra apčiuopiami.
- Storosios žarnos vėžio prevencija: paprastu testu aptinkamas slaptas kraujavimas, o endoskopinio tyrimo metu nustatomi polipai – gerybiniai dariniai, kurie nepašalinti gali tapti vėžiu.
- Prostatos vėžio prevencija: kraujo tyrimu nustatomas padidėjęs prostatos antigeno (PSA) kiekis. Nors tai ne visada reiškia vėžį, padidėjęs rodiklis yra signalas urologui papildomai ištirti.
Daugiau nei vėžio prevencija: širdies ir kepenų sveikata
Profilaktinės patikros apima ne tik onkologinius susirgimus. Širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių nustatymo programa leidžia aptikti padidėjusį kraujospūdį ar cholesterolio kiekį kraujyje, kurių pacientai dažnai nejaučia. „Žmogus pripranta prie palaipsniui didėjančio kraujospūdžio ir cholesterolio – čia ne staigi infekcija su ryškiais simptomais“, – aiškina J. Dūdienė. Kartu su gyvensenos veiksniais (antsvoriu, nutukimu, rūkymu, druskos vartojimu) šie rodikliai gali lemti infarkto riziką.
Be to, šiemet pradėta nauja profilaktinė patikra asmenims, gimusiems nuo 1945 iki 1994 metų, skirta hepatito C virusui (HCV) aptikti. Šis virusas gali sukelti kepenų ląstelių pokyčius, kepenų fibrozę ir negydant – kepenų vėžį. „Kasmet turime mažiausiai du žmones, kurie miršta nuo kepenų vėžio“, – primena gydytoja, pabrėždama ankstyvos diagnostikos svarbą.
„Patarčiau nueiti ir pasitikrinti – juk reikia rūpintis savimi, neslėpti galvos smėlyje. Statistika tokia, kad savo gyvenime vienas iš trijų žmonių gali išgirsti vėžio diagnozę“, – ragina šeimos gydytoja, kviesdama kiekvieną tapti savo sveikatos šeimininku.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.