Pasaulinis fondas perspėja, kad klimato kaita tampa vienu didžiausių iššūkių globaliai visuomenės sveikatai, spartindama infekcinių ligų plitimą visame pasaulyje. Organizacijos vykdomasis direktorius Peteris Sandsas atkreipia dėmesį, jog šiemet fondas pastebėjo „didėjantį poveikį“ žmonių sveikatai, kuris jau įgauna kritinį mastą.
Maliarija keičia geografiją: nauji paveikti regionai
Pasak P. Sandsas, maliarijos atvejų gausėjo jau anksčiau dėl vis dažnesnių ir stipresnių atogrąžų audrų. Tačiau, pavyzdžiui, „potvyniai Pakistane tai įgavo visiškai kitokį mastą“. Akivaizdu, kad klimato kaita galiausiai žudys žmones per jos poveikį infekcinėms ligoms.
Nerimą kelia tai, kad Afrikos regionams, kur gyventojai iki šiol neturėjo sąlyčio su maliarija, dabar gresia didelis pavojus. Kylanti oro temperatūra sudaro palankias sąlygas veistis uodams net ir aukštesnėse, virš jūros lygio esančiose vietovėse. Didžiausia problema – tokių vietovių gyventojai neturi imuniteto maliarijai, todėl sparčiai didės mirtingumas nuo šios ligos. „Tai kelia nerimą“, – sakė P. Sandsas Jungtinių Tautų korespondentų asociacijai.
Tuberkuliozės grėsmė ir pabėgėlių krizė
Tarp kitų grėsmių yra tuberkuliozė, kuri gali sparčiai plisti tarp pabėgėlių visame pasaulyje. P. Sandsas pabrėžė, kad „tuberkuliozė – tai liga, kuri tarpsta, kai būna daug didelį stresą patiriančių žmonių mažame plote, kur jiems trūksta maisto ir pastogės“.
„Kuo dažniau matome klimato kaitos nulemtą žmonių persikėlimą, tuo labiau manau, kad tai prisidės prie sąlygų, bent jau padidinsiančių tuberkuliozės tikimybę“, – teigė fondo vadovas. Be to, maisto trūkumas silpnina žmonių imunitetą, dar labiau didindamas jų pažeidžiamumą šiai ligai.
Pasaulio pasirengimas ateities pandemijoms
Nors P. Sandsas pripažino, kad pasaulis dabar yra geriau pasirengęs kitai pandemijai nei buvo pasirengęs kovoti su COVID-19, jis vis dėlto pridūrė: „Tai nereiškia, kad esame gerai pasirengę: mes tiesiog nesame taip blogai pasirengę, kaip anksčiau.“
Siekdamas kovoti su šiomis grėsmėmis, Pasaulinis fondas iki 2022-ųjų pabaigos investavo apie 5,4 mlrd.
JAV dolerių (5,23 mlrd. eurų), o tai yra gerokai daugiau nei bet kada anksčiau. Didžiausios Šveicarijos mieste Ženevoje įsikūrusios organizacijos donorės yra Didžiojo septyneto (G-7) valstybės, ypač JAV ir Prancūzija.
Griežta realybė: skurdžiausių bendruomenių iššūkiai
„Žmonėms, kuriems teikiame pagalbą skurdžiausiose, labiausiai atstumtose ir pažeidžiamiausiose pasaulio bendruomenėse, 2022-ieji buvo žiaurūs metai“, – apibendrino fondo vadovas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad „skurdžiausiose pasaulio bendruomenėse nuo ŽIV, tuberkuliozės ir maliarijos miršta daug daugiau žmonių nei nuo COVID-19“, pabrėždamas nuolatines ir gilėjančias sveikatos krizes, kurias dar labiau paaštrina klimato kaitos padariniai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.