Lietuvos gyventojai vis dažniau naudojasi galimybe įsigyti kompensuojamųjų vaistų. Naujausių duomenų analizė atskleidžia, kad kasmet fiksuojamas vidutiniškai 5 procentų kompensuojamųjų vaistų suvartojimo didėjimas. Ypatingai išaugo pernai suvartotų kompensuojamųjų vaistų vidutinių dienos dozių skaičius 1000 gyventojų, pasiekęs 712 dozių ir viršijęs praėjusių metų rodiklį (664) daugiau nei 7 procentais. Šios tendencijos kelia klausimus apie visuomenės sveikatos būklę ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) tvarumą.
Auganti Valstybės Parama Vaistams
Ligonių kasų Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus pabrėžia, kad šie skaičiai rodo valstybės paramą gyventojams. Jis teigia: „Praeitais metais apskaičiuotas kompensuojamųjų vaistų suvartojimo rodiklis reiškia, kad daugiau nei pusė – 57 proc. – visų Lietuvoje suvartotų vaistų dienos dozių buvo apmokėta Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Taip pat pernai kompensuotų receptinių vaistų dalis sudarė 65 proc. nuo visų suvartotų receptinių vaistų, kai tuo tarpu užpernai – 61 proc. Taigi, galime pasidžiaugti, kad vis didesnė dalis su gydytojo receptu skiriamų vaistų gyventojams yra kompensuojama.“
E. Stropus taip pat atkreipia dėmesį į perspektyvas: „Be to, matome, jog yra realu pasiekti Vaistų politikos gairėse nustatytą tikslą – 2027 m. šalies gyventojams kompensuoti 68 proc. receptinių vaistų.“ Tai signalizuoja apie nuoseklų siekį užtikrinti didesnį vaistų prieinamumą ir sumažinti finansinę naštą pacientams.
Kokie Vaistai Populiariausi?
Ligonių kasų atliktas tyrimas atskleidė, kurios vaistų grupės Lietuvoje vartojamos intensyviausiai. Pernai daugiausiai – beveik 63 procentai – suvartota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų. Antroje vietoje pagal suvartojimą rikiuojasi virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantys vaistai, sudarantys apie 10 procentų, o trečioje – nervų sistemą veikiantys vaistai, kurių suvartojimas siekė daugiau nei 7 procentus. Šios tendencijos išlieka panašios pastaraisiais metais.
Evaldas Stropus detaliau apibūdina širdies ir kraujagyslių sistemos vaistų vartojimą: „Praeitais metais 1000 gyventojų per dieną teko apie 445 dienos dozes kompensuojamųjų širdies kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų.
Šiai grupei priskiriamų kompensuojamųjų vaistų dalis, palyginti su kitomis vaistų grupėmis, sudaro net 85 proc.“ Tai išryškina širdies ir kraujagyslių ligų paplitimą bei gydymo svarbą šalies mastu.
Generiniai ir Originalūs Vaistai: Kainos ir Iššūkiai
VLK analizė parodė, kad pernai suvartotų kompensuojamųjų generinių ir biopanašių vaistų vidutinių dienos dozių skaičius, palyginti su 2020 metais, nežymiai išaugo ir sudarė 63 procentus visų suvartotų kompensuojamųjų vaistų. Per pastaruosius penkerius metus generinių ir biopanašių vaistų suvartojimas iš viso padidėjo apie 45 procentus. Tai teikia optimizmo, nes generiniai vaistai paprastai yra pigesni ir leidžia efektyviau naudoti PSDF lėšas.
Vis dėlto, atliekant tyrimą pastebėta, kad daugiausia PSDF lėšų išleidžiama originalių vaistų įsigijimo išlaidoms kompensuoti, nors jiems išrašomų receptų skaičius yra mažiausias. 2021 metais vidutinė generinio vaisto recepto kaina sudarė apie 15,25 euro, referencinio – 19,71 euro, o originalaus – net 192,88 euro. Šis didžiulis kainų skirtumas turi tiesioginę įtaką PSDF biudžetui.
Skaičiuojama, jog PSDF išlaidos originaliems vaistams pernai padidėjo apie 1,3 procento. Specialistų teigimu, tam įtakos galėjo turėti naujų, brangių vaistų kompensavimas, anksčiau pradėtų kompensuoti brangių originalių vaistų vartojimo išaugimas bei kai kuriems vaistams praplėstos skyrimo indikacijos. Tai rodo nuolatinį poreikį derinti inovatyvaus gydymo prieinamumą su biudžeto valdymo iššūkiais.
Apibendrinant, Lietuva demonstruoja nuoseklią tendenciją didinti kompensuojamųjų vaistų prieinamumą gyventojams. Nors tai mažina finansinę naštą pacientams ir leidžia efektyviau gydyti lėtines ligas, tokio augimo metu svarbu stebėti PSDF biudžeto stabilumą ir ieškoti balanso tarp brangių originalių bei prieinamų generinių vaistų kompensavimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.