Daugelis iš patirties žinome, kaip neįtikėtinai sunku yra išlaikyti numestą svorį. Net ir tie, kurie vartoja naujausius svorio metimui skirtus vaistus, pavyzdžiui, semagliutidą, gali pastebėti, kad nustojus juos vartoti, svoris vėl gerokai padidėja.
Ciuricho (Šveicarija) ETH mokslininkų vadovaujami tyrėjai, atlikę žmogaus audinių analizę ir eksperimentus su pelėmis, galbūt išsiaiškino, kodėl taip yra. Jie nustatė, kad epigenetika vadinamo proceso, reguliuojančio mūsų genų raišką, metu žinduolių riebalų ląstelės „atmintyje“ išsaugo įrašus apie nutukimą.
„Atrodo, kad šie pokyčiai paruošia ląsteles patologinėms reakcijoms nutukimą sukeliančioje aplinkoje ir prisideda prie probleminio „jo-jo“ efekto, dažnai pasireiškiančio laikantis dietos, – savo straipsnyje rašo L. Hinte ir jos kolegos. – Ateityje sutelkus dėmesį į šiuos pokyčius, būtų galima pagerinti ilgalaikę svorio kontrolę ir sveikatos būklę.“
Riebalų ląstelių „atmintis“: kas tai?
Anksčiau antsvorio turėjusios pelės, kurioms buvo būdingi tokie epigenetiniai „prisiminimai“, šeriamos riebiu ėdalu greičiau priaugo svorio nei kontrolinės grupės graužikai, anksčiau neturėję problemų dėl svorio. Epigenetikos specialistė iš Ciuricho ETH Laura Hinte ir jos kolegos šį reiškinį vadina „nutukimo atmintimi“.
L. Hinte ir jos suburtų tyrėjų eksperimentai su pelėmis parodė, kad numetus daug svorio, adipocitų riebalinės ląstelės dar jautriau reaguoja į daug riebalų turintį maistą, todėl svoris staigiau grįžta atgal. Ląstelėse lieka „nutukimo nustatymai“, susiję su tuo, kaip išjungiami ir įjungiami genai.
Tam tikri antsvorio turėjusių graužikų genai, palyginti su kontrolinėje grupėje buvusių pelių genais, reguliuojami skirtingai – padidėja su uždegimu susijusių genų aktyvumas ir sumažėja su riebalinių ląstelių tapatybe ir funkcijomis susijusių genų raiška.
Ankstesniuose tyrimuose taip pat pastebėta, kad nutukusios pelės praranda riebalinių ląstelių tapatybę.
Dėl vadinamosios „ląstelių tapatybės krizės“ nutukusiems žmonėms gali sulėtėti paprastai sveikiems žmonėms būdingos normalios riebalų funkcijos, nepaisant to, kad antsvorio turintys asmenys turi daugiau riebalų šioms funkcijoms atlikti.
Žmonių, kuriems buvo atliktos riebalų nusiurbimo operacijos, riebalų ląstelėse tyrėjai taip pat aptiko nutukimą sukeliančios „atminties“ požymių, palyginti su žmonių, kuriems buvo atliktos su svoriu nesusijusios įprastinės planinės operacijos, ląstelėmis.
Tyrimo išvados ir ateities perspektyvos
Dėl šaldyto žmogaus riebalinio audinio epigenetinės analizės ribotumų tyrėjai negalėjo įrodyti tiesioginio priežastinio šio tyrimo rezultatų ryšio su žmonėmis. Tačiau bendrai paėmus, „tyrimo rezultatai rodo, kad nutukimas sukelia ląstelinius ir transkripcinius (obesogeninius) pokyčius riebaliniame audinyje, kurie neišnyksta net ir numetus nemažai svorio“, – aiškina L. Hinte ir jos kolegos.
Milijardams žmonių dėl nuo jų nepriklausančių veiksnių – pradedant mikrobiomu ir baigiant priklausomybe nuo tam tikrų vaistų, ribotais ištekliais ir genetika – gali būti labai sunku išlaikyti svorį. Nuo šiol į šį sąrašą galime įtraukti ir epigenetiką.
2015 m. nutukimas buvo siejamas su 4 mln. mirčių visame pasaulyje, iš kurių daugiau nei du trečdaliai buvo susiję su širdies ligomis (pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje). Prognozuojama, kad nutukimo rodikliai ir toliau augs, ypač JAV, todėl poreikis suprasti šią sudėtingą problemą tampa vis aktualesnis.
Tačiau kol neturime būdo, kaip kovoti su nutukimą skatinančia ląstelių „atmintimi“, vertėtų nepamiršti, jog kiti tyrimai rodo, kad užuot susikoncentravę į patį svorį, turėtume sutelkti dėmesį į sveikesnę mitybą, nes ji gali turėti daugiau teigiamo ir ilgalaikio poveikio mūsų sveikatai. Šis tyrimas paskelbtas žurnale „Nature“.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.