Krūties vėžys išlieka dažniausia su vėžiu susijusių ligų ir mirčių priežastis tarp moterų visame pasaulyje. Naujas pasaulinis tyrimas, paskelbtas prestižiniame medicinos žurnale „The Lancet Oncology“, atskleidė nerimą keliančius duomenis: 2023 metais pasaulyje buvo diagnozuota apie 2,3 mln. krūties vėžio atvejų, o nuo šios klastingos ligos mirė apie 764 tūkst. žmonių.
Ataskaita, parengta 2023 metų Pasaulinio ligų tyrimo, atskleidžia ir ryškias tendencijas: aukštas pajamas turinčiose šalyse krūties vėžio paplitimas išlieka stabilus, o mirtingumas pamažu mažėja. Tačiau kituose pasaulio regionuose tiek sergamumas, tiek mirtingumas sparčiai didėja, o tai, tyrimo autorių teigimu, dar labiau didina sveikatos priežiūros nelygybę visame pasaulyje.
Didžiosios Britanijos organizacijos „Breast Cancer Now“ vadovė Claire Rowney, nedalyvavusi šiame tyrime, teigė, kad rezultatai akivaizdžiai primena apie ligos mastą.
„Šis naujas pasaulinis tyrimas yra skaudus priminimas, kad krūties vėžys ir toliau nusineša bei sugriauna per daug gyvenimų ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir visame pasaulyje. Jungtinėje Karalystėje išgyvenamumas gerėja, tikėtina, dėl ankstyvos diagnostikos ir veiksmingo gydymo, tačiau šalyse, turinčiose mažiau išteklių, situacija yra kitokia“, – teigė ji.
Krūties chirurginės onkologijos specialistė Amy Bremner pabrėžė, kad ši išsami analizė yra vienas naujausių ir detaliausių vertinimų apie krūties vėžio situaciją net 185 šalyse.
A. Bremner teigimu, aukštas pajamas turinčiose valstybėse matoma akivaizdi pažanga – mirtingumo rodikliai nuosekliai mažėja. Tačiau tyrimas taip pat aiškiai parodo, kur labiausiai reikia skubių intervencijų: prastesnius rezultatus lemia ne biologiniai skirtumai, o ribotos galimybės gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
Grėsmingos ateities prognozės: nelygybė didės
Prognozuojama, kad nepaisant visos medicinos pažangos, naujų krūties vėžio atvejų skaičius pasaulyje toliau augs.
Jei 2023 metais jų buvo apie 2,3 mln., tai iki 2050 metų šis skaičius gali viršyti 3,5 mln.
Per tą patį laikotarpį mirčių nuo šios ligos skaičius gali išaugti nuo 764 tūkst. iki maždaug 1,4 mln. Šie skaičiai rodo, kad kova su krūties vėžiu tampa vis didesniu globaliu iššūkiu.
Tačiau liga skirtinguose regionuose pasireiškia nevienodai. Šiuo metu apie 73 proc. krūties vėžio atvejų diagnozuojama aukštas pajamas turinčiose šalyse, tačiau net 39 proc. visų mirčių nuo šios ligos tenka mažas ir žemesnes vidutines pajamas turinčioms valstybėms. Tai pabrėžia didžiulę atskirtį.
Pasak A. Bremner, nors turtingesnės valstybės sėkmingai mažina mirtingumą, ateityje didžiausia ligos našta teks mažas ir vidutines pajamas turinčioms šalims, kurios dažnai neturi pakankamai išteklių kovai su liga. Ji pažymi, kad pasaulinė krūties vėžio krizė iš esmės yra nelygybės problema, o ne vien augantis ligos atvejų skaičius.
Tyrėjai vieningai sutaria, kad šiuos skirtumus daugiausia lemia nevienodos galimybės laiku diagnozuoti ligą ir gauti kokybišką gydymą. Todėl būtina nedelsiant gerinti patikros programas, užtikrinti ankstyvą diagnostiką ir didinti gydymo prieinamumą visame pasaulyje, ypač mažas pajamas gaunančiose valstybėse.
Gyvenimo būdas – raktas į prevenciją
Ataskaitoje pabrėžiama itin svarbi detalė: apie 28 proc. krūties vėžio atvejų pasaulyje yra susiję su šešiais potencialiai pakeičiamais rizikos veiksniais. Tai reiškia, kad beveik trečdalio susirgimų galima būtų išvengti, koreguojant gyvenimo būdą.
Nors 1990–2023 metais ir buvo padaryta pažanga mažinant alkoholio ir tabako poveikį (su šiais veiksniais susijusi ligos našta sumažėjo atitinkamai 47 ir 28 procentais), kiti rizikos veiksniai reikšmingai nemažėjo, todėl reikia daugiau dėmesio.
„Vėžio prevencija išlieka vienas svarbiausių būdų mažinti ligos paplitimą, nes nemaža dalis atvejų yra susiję su išvengiamais veiksniais, tokiais kaip rūkymas, antsvoris ar alkoholio vartojimas“, – pabrėžė Jungtinės Karalystės organizacijos „Cancer Research UK“ sveikatos informacijos vadovė Sophie Brooks.
Kaip sumažinti krūties vėžio riziką?
Ekspertai pabrėžia, kad kai kurių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, amžiaus ar genetinio polinkio, žmogus pakeisti negali. Tačiau daug kitų veiksnių priklauso tiesiogiai nuo mūsų gyvenimo būdo. Štai keletas esminių rekomendacijų:
- Palaikykite sveiką kūno svorį ir subalansuotai maitinkitės.
- Būkite fiziškai aktyvūs bent 150 minučių per savaitę.
- Aptarkite su gydytoju hormoninės terapijos ar kontraceptinių tablečių riziką.
- Jei įmanoma, žindykite kūdikį bent pirmuosius šešis mėnesius.
- Jei šeimoje buvo krūties vėžio atvejų, pasitarkite su gydytoju dėl individualizuotos prevencijos strategijos.
Ekspertai įspėja, kad jei prognozės išsipildys, iki 2050 metų krūties vėžio atvejų gali padaugėti 38–54 proc., o mirčių – net 68–71 proc. Grėsmingiausia tai, kad didžiausią naštą patirs neturtingos šalys. Todėl gyvenimo būdo pokyčiai, sąmoningumas ir ankstyva prevencija tampa ypač svarbūs ne tik asmeniniu, bet ir globaliu lygmeniu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.