Karštos vasaros dienos, intensyvus sportas ar mėgavimasis vandens telkinių teikiamais malonumais gali pasižymėti ne tik smagiomis akimirkomis, bet ir veriančiu raumenų skausmu – mėšlungiu. Šis nemalonus pojūtis gali surakinti šlaunis, blauzdas, pėdas, kaklą, rankas, plaštakas, pilvą ir net raumenis ties šonkauliais. Vaistininkė I. Norkienė pažymi, kad tokie raumenų susitraukimai dažniausiai nėra pavojingi sveikatai, tačiau gali indikuoti kitus svarbius organizmo aspektus, kuriais reikėtų susirūpinti.
Dažniausios mėšlungio priežastys: mineralų trūkumas ir dehidratacija
„Kad ir koks stiprus būtų mėšlungio sukeliamas skausmas, dažniausiai jis žalos sveikatai nepadaro, tačiau gali slėpti keletą organizmui svarbių sveikatos būklių. Viena dažniausių priežasčių, kodėl tam tikrą žmogaus kūno raumenį sutraukia mėšlungis, yra gyvybiškai svarbių mineralų, tokių kaip magnis, kalcis ar kalis, trūkumas. Prakaituojant šių medžiagų netenkame, todėl karštą vasaros dieną ar intensyviai sportuojant šalia reikėtų turėti mineralinio vandens, prisotinto šiais elementais, bei reguliariai vartoti papildus“, – pažymi vaistininkė.
Priežasties sąraše, anot vaistininkės, svarbi ir dehidratacija. Vanduo yra būtinas normaliai raumenų veiklai palaikyti. Net nedidelis skysčių trūkumas gali sutrikdyti raumenų ir nervų funkcijas, didindamas mėšlungio riziką.
Kitos mėšlungį provokuojančios aplinkybės
I. Norkienė pabrėžia, kad ne tik mineralų trūkumas ar dehidratacija gali sukelti raumenų spazmus. Mėšlungio skausmą primenantis pojūtis kojose gali kankinti ir tada, kai ties stuburu užsispaudžia nervai. Taip pat spazmus provokuoti gali ir susiaurėjusios kraujagyslės, nepakankamai tiekdamos kraują ir deguonį kojų raumenims.
Raumenų spazmų intensyvumui ir pasikartojimams įtaką daro ir asmens amžius. Senstant natūraliai mažėja raumenų masė, tad per fizinę veiklą jai sukeliamas papildomas stresas. Be to, įvairios medicininės būklės, tokios kaip diabetas ar kepenų sutrikimai, taip pat gali sąlygoti mėšlungio atsiradimą.
Kaip išvengti mėšlungio ir jį numalšinti?
Vaistininkė pataria prieš aktyvias veiklas, tokias kaip sporto treniruotės, ilgi pasivaikščiojimai ar maudynės vandens telkinyje, atlikti raumenų tempimo pratimus. Pastarieji paruoš raumenį būsimam krūviui ir sumažins traumų riziką. Taip pat rekomenduojama gerti daug skysčių, valgyti visavertį maistą, o organizmą, ypač vasarą, stiprinti elektrolitais ir mineralais.
„Visgi, kartais mėšlungio išvengti nepavyksta, todėl būtina žinoti, kaip kuo greičiau nuraminti skausmu įsižiebusią kūno vietą. Pirmoji taisyklė – tempti raumenį į kitą pusę, nei mėšlungis jį paveikia. Tarkime, jei sutraukia pėdą, reikėtų pastatyti ją ant žemės ir pasistiebti arba užriesti kojų pirštus į viršų“, – pataria I. Norkienė.
Tai – pats efektyviausias būdas kovoti su mėšlungiu. Taip pat, jei įmanoma, prie skaudančios vietos galima pridėti ledukų, tačiau to negalima daryti tiesiogiai ant odos – geriau juos įvynioti į ploną rankšluostį. Vaistininkė priduria, kad kai mėšlungis sutraukia koją esant vandenyje, geriausia sau smarkiai žnybti į skaudančią vietą, nes, kitu atveju, raumenų spazmui stiprėjant, galima ir paskęsti. Anot I. Norkienės, kai kurie dažnai vandens telkiniuose ar baseinuose plaukiojantys asmenys prie maudymosi kelnaičių prisisega žiogelį, kad prireikus galėtų įdurti į mėšlungio sutrauktą raumenį ir taip išgelbėti sau gyvybę.
Kada mėšlungis signalizuoja rimtesnes problemas?
Vaistininkė I. Norkienė pabrėžia, kad nors mėšlungio sukeliamas raumens spazmas trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, svarbu nuolat rūpintis savo organizmu, kad sumažėtų grėsmė iššaukti mėšlungį. Jei geriama pakankamai skysčių, organizmas palepinamas įvairiais mineralais ir vitaminais, nepersitempiama užsiimant aktyviu sportu, tačiau mėšlungis vis tiek reguliariai išmuša iš vėžių, būtina atkreipti dėmesį į kitus, šalia pasireiškiančius organizmo ženklus.
„Dažnas raumenų spazmų pasikartojimas, atsiradęs raudonumas, tinimas ar mėlynės, jaučiamas raumenų silpnumas – gali būti pašalines ligas nurodantys simptomai. Tokiu atveju būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, uždavęs specifinius klausimus ir atlikęs reikiamus tyrimus, patars, kaip šią problemą išspręsti“, – priduria vaistininkė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.