Daugelis žmonių, pajutę negalavimus, pirmiausia ieško natūralių gydymo priemonių. Vaistažolių arbatos dažnai tampa pirmuoju pasirinkimu, tikintis palengvinti įvairias būkles – nuo aukšto cukraus ar cholesterolio kiekio iki virškinimo sutrikimų ar regėjimo problemų. Neretai jos vartojamos ištisus metus, keičiant pagal savijautą ir sezoną.
Vaistininkė Giedrė Tautkevičienė pastebi, kad vaistažolėmis labiau pasitiki vyresnio amžiaus žmonės, mat jų jaunystėje daugelis ligų buvo gydomos būtent natūraliomis priemonėmis. Jaunesnioji karta, siekianti greito efekto, vaistažoles kartais laiko mažiau patikimomis arba tiesiog nemėgsta arbatų skonio.
Kaip teisingai paruošti vaistažolių arbatą?
Vaistažolių arbatas galima paruošti keliais būdais. Tradicinis – užplikyti karštu, maždaug 100 °C temperatūros vandeniu ir palaikyti iki 15 minučių, priklausomai nuo norimo stiprumo.
„Taip pat arbatą galima ruošti mirkymo būdu. Tokios arbatos būna mažiau karčios, turi didesnį antioksidantų kiekį. Arbatžolės užpilamos šaltu vandeniu – vandens temperatūra gali svyruoti nuo visiškai šalto iki kambario temperatūros. Vaistažolės mirkomos 12 val.“, – aiškina G. Tautkevičienė.
Vaistažolės ne tik gėrimui: kompresai ir vonelės
Vaistažolių arbatos ne tik geriamos. Iš jų galima gaminti veiksmingus kompresus ir voneles. Pavyzdžiui, esant akių vokų patinimui, alergijai, uždegimui ar infekcijai, tinka vėsūs ramunėlių arba medetkų arbatos kompresai ant užmerktų akių vokų, jei tik nėra alergijos šiems augalams.
„Arnikos kompresai gerina kraujotaką, esant mėlynėms, patinimui. Lakišių žolės užpilu galima plauti veidą – jis pasižymi valomosiomis savybėmis“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Kritinis įspėjimas: kada vaistažolių arbatų geriau vengti?
Visas vaistažolių arbatas reikėtų vartoti saikingai, ypač didelis atsargumas reikalingas nėštumo ir žindymo laikotarpiu, nes daugelio vaistažolių poveikis kūdikiui nėra pakankamai ištirtas.
„Atsargiai vaistažolių arbatas turėtų vartoti pacientai, sergantys ne viena lėtine liga, ypač jei būklė yra sunkiai valdoma, pvz., dilgėlių arbata turi sąveiką su kraują skystinančiais, kraujo spaudimą mažinančiais, estrogeno kiekį reguliuojančiais vaistais. Jonažolių arbata turi nepageidaujamą sąveiką su daugeliu vaistų: paracetamoliu, kontraceptikais. Ginkmedžio arbatos negalima vartoti kartu su skrandžio uždegimui ir rūgštingumui mažinti vartojamais vaistais – tarp šių medžiagų reikia daryti bent kelių valandų pertrauką“, – vardija G. Tautkevičienė.
Taip pat ilgą laiką nereikėtų vartoti senos arbatos, pasižyminčios vidurius laisvinančiu efektu. Nuolatinis jos vartojimas gali sukelti žarnyno audinio funkcijos pakitimus, priklausomybę, o ilgalaikis vartojimas – ir kepenų funkcijos sutrikimus.
Populiarios vaistažolių arbatos ir jų savybės
Ramunėlių arbata: Turi priešuždegiminį ir antibakterinį poveikį, reguliuoja cukraus kiekį. Tinka nerimo sukeltam virškinimo sutrikimui, nerimui mažinti, nuotaikai ir miegui gerinti. Ribotais kiekiais tinkama nėštumo metu.
Pipirmėčių arbata: Gerina virškinimo sistemą, pasižymi antioksidacinėmis, antibakterinėmis ir priešvirusinėmis savybėmis. Mažina pykinimą, spazmus, mėšlungį. Atsargiai vartoti sergantiems gastroezofaginiu refliuksu, turintiems aritmijų, nes sąveikauja su vaistais nuo skrandžio rūgštingumo ir kraujo spaudimo. Galimas šalutinis poveikis – alergija.
Šalavijo lapų arbata: Naudojama nuo kvėpavimo takų uždegimų, gerina kognityvinę funkciją, atmintį, nuotaiką.
Imbiero arbata: Mažina uždegimą, pykinimą, virškinimo sutrikimus, vidurių užkietėjimą. Tinka svorio kontrolei, cukraus kiekiui reguliuoti, gali mažinti menstruacinius skausmus, trumpinti peršalimo trukmę. Šalutiniai poveikiai (rėmuo, viduriavimas, pilvo diskomfortas) gali pasireikšti suvartojus daugiau nei 5 g sauso ekstrakto. Imbieras gali sąveikauti su kraują skystinančiais preparatais, todėl nerekomenduojamas prieš operaciją.
Pankolių arbata: Mažina vidurių pūtimą, stresą, menstruacinį skausmą. Greitina medžiagų apykaitą, reguliuoja apetitą, detoksikuoja, skatina gleivių pasišalinimą, gerina virškinimą. Reikėtų vengti sergantiems onkologinėmis ligomis ar turintiems didelę riziką.
Ciberžolės arbata: Mažina artrito simptomus, aktyvuoja imuninę sistemą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijas, dirgliosios žarnos sindromo simptomus, gerina kepenų būklę, teigiamai veikia cukrinio diabeto valdymą ir svorio kontrolę.
Dilgėlių lapų arbata: Tinka šlapimo takų infekcijoms, raumenų spazmams, bakterinėms infekcijoms, sezoninėms alergijoms, rinitui mažinti. Dėl geležies kiekio tinka sergantiems anemija. Šalutinis poveikis – dilgėlinė. Nerekomenduojama nėštumo metu ir vaikams iki 12 metų. Gali sąveikauti su diuretikais, kraujo spaudimą mažinančiais, estrogenų kiekį veikiančiais vaistais.
Arbatos pagal negalavimus: nuo apsinuodijimo iki peršalimo
Apsinuodijus maistu: Vaistininkė rekomenduoja ramunėlių, karčiojo kiečio (pelyno), pipirmėtės ir ąžuolo žievės arbatas. Svarbu: karčiojo kiečio arbatos negalima vartoti nėštumo, žindymo metu, mažiems vaikams, sergantiems epilepsija, turintiems inkstų pažeidimų ar vartojantiems kraują skystinančius vaistus.
Peršalus: Išbandykite imbiero, citrinos ir medaus derinį. Mėgstantiems aštresnes arbatas – imbierą, ciberžolę ir pipirą.
Šlapimo takų infekcijos: Tinka bruknių lapų arbata, sumaišyta su asiūkliu ir spanguolėmis. Veiksminga ir karti meškauogių lapų arbata.
Kosulys: Tinka karti debesylo arbata, maišyta su čiobreliu.
Gerklės skausmas: Labai vertinga islandinės kerpenos arbata, kurios skonis pagerėja maišant su čiobreliu ar ramunėle.
Renkantis vaistažolių arbatas, ypač jei vartojate medikamentus ar sergate lėtinėmis ligomis, būtina konsultuotis su vaistininku ar gydytoju, kad išvengtumėte nepageidaujamos sąveikos ir užtikrintumėte saugų bei efektyvų natūralių priemonių naudojimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.