Gerosios ir blogosios bakterijos mūsų organizme atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei galime įsivaizduoti. Nuo jų pusiausvyros tiesiogiai priklauso medžiagų apykaita, imuninės sistemos stiprumas, o netgi ir svoris bei nuotaika. Pasak žinomos dietistės Vaidos Kurpienės, reguliariai vartodami fermentuotus maisto produktus, galime veiksmingai padėti mūsų gerosioms bakterijoms ir palaikyti viso organizmo gyvybines funkcijas.
Paslaptingasis mikrobiomos pasaulis: daugiau bakterijų nei ląstelių
„Mums atrodo, kad mus sudaro kaulai, raumenys, kraujas, limfa, bet iš tiesų mūsų kūne – milžiniški kiekiai bakterijų. Jų balansas mūsų organizme yra labai svarbus. Kai jis sutrinka, gali būti įvairių neigiamų pasekmių sveikatai. Kai bakterijų visuma, vadinamoji mikrobioma, funkcionuoja tinkamai, geriau pasisavinamos naudingos medžiagos, o galinčios pakenkti kaip tik nepraleidžiamos per gleivinę“, – pabrėžia V. Kurpienė.
Iš tiesų, žmogaus organizme gyvena daugiau bakterijų nei ląstelių, o didžioji jų dalis telkiasi žarnyne. Sveikame kūne gali būti iki penktadalio žmogui „nedraugiškų“ bakterijų, tačiau jos neturi galios pakenkti, kol probiotikų – gerųjų bakterijų – skaičius yra gerokai didesnis.
Probiotikų šaltiniai: ką valgyti, kad papildytumėte atsargas?
Nors didžiąją dalį gerųjų bakterijų turi pasigaminti pats organizmas, dietistė patikina, kad papildyti jų resursus su maistu – visada puikus sprendimas. Probiotikų gausu raugintuose produktuose, tokiuose kaip pieno produktai (kefyras, jogurtas, airanas) ir raugintos daržovės, taip pat sparčiai populiarėjančiame arbatos gėrime kombučioje.
V. Kurpienė atkreipia dėmesį, kad neretai painiojami rauginti ir marinuoti produktai, nors tai yra visiškai skirtingi dalykai, turintys skirtingą poveikį organizmui.
Raugintų pieno produktų paslaptys: kaip išsaugoti naudą?
„Kalbant apie raugintus pieno produktus, verta žinoti, kad jeigu juos termiškai apdorojame arba jeigu jie yra labai ilgo galiojimo, probiotikų tokiuose produktuose beveik nebelieka. Taip pat jei renkatės saldintus produktus, pavyzdžiui, jogurtą, turėkite omeny, kad cukrus probiotikų naudą užgoš.
Norėdami pasisaldinti raugintus pieno produktus, bet neužgožti naudos, galite įsidėti vaisių ar uogų“, – pataria dietistė.
Dietistė taip pat skatina eksperimentuoti su skoniais ir neapsiriboti tik vaisiais. Pavyzdžiui, kefyrą galima pagardinti cinamonu, pipirais ar druska su krapais.
„Jei į kefyrą įdėsite cinamono ar pipirų, gausite ne tik įdomesnį skonį – tai suaktyvins jūsų medžiagų apykaitą ir virškinimą. Kitas variantas į kefyrą įsiberti žiupsnelį druskos ir šviežių krapų – irgi skanu“, – siūlo V. Kurpienė.
Švelniai raugintos daržovės – jūsų stalo karalienės
V. Kurpienė tikina, kad rauginti galima ne tik agurkus, bet ir morkas, cukinijas, pomidorus ar bet kurias kitas kietesnes daržoves. Ji siūlo būtinai įtraukti į kasdienį meniu švelniai paraugtas mėgstamas daržoves.
„Tik rekomenduočiau raugti ne statinaitėmis ar kibirais, o mažais stiklainiukais, kad nespėtų sugesti“, – pataria dietistė, akcentuodama šviežumo svarbą.
Druska raugintuose produktuose: kam nauda, kam atsargumas?
Nors raugintos daržovės pasižymi gausa naudingų savybių, dietistė atkreipia dėmesį į galimą didesnį druskos kiekį. Dideli raugintų daržovių kiekiai gali pabloginti savijautą žmonių, kurie kenčia dėl aukšto kraujospūdžio.
„Tačiau tiems, kieno kraujospūdis žemas, arba karštą vasarą, kai daug prakaituojama, kaip tik rekomenduojama vartoti šiek tiek daugiau druskos. Tada rauginti produktai – saikingi kiekiai per pietus ir vakare – naudinga ir atgaivins“, – teigia V. Kurpienė.
Ji rekomenduoja valgyti raugintų produktų ne didelį kiekį vienu prisėdimu, o paskirstyti mažesnius kiekius per dieną. Pavyzdžiui, rauginti agurkėliai puikiai tinka prie grikių košės ryte. Intensyvus raugintų daržovių skonis taip pat puikiai pagyvina salotas.
Kombučia – ne tik madingas gėrimas: ką žinoti?
Kombučia – natūraliai fermentuotas arbatos grybo gėrimas – taip pat gali būti puikus probiotikų šaltinis. V. Kurpienė teigia, kad prekyboje esama labai skirtingų kombučios gėrimų, todėl svarbu atidžiai rinktis.
„Jei renkatės pramoniniu būdu pagamintą kombučą, būtinai pastudijuokite jos aprašymą. Kombučios nauda priklauso nuo to, kiek ji sufermentuota ir kiek joje yra likusio cukraus. Kiekiai stipriai svyruoja nuo 1,5 iki 12 g cukraus/100 g, o tai net daugiau nei įprastame limonade. Kitas kriterijus – vertingesnis nefiltruotas ir ne pasterizuotas gėrimas“, – akcentuoja dietistė.
Gaminant kombučią namuose, itin svarbu išvengti pelėsio. V. Kurpienė įspėja, kad pelėsis išskiria toksinus, kurie pasklinda po visą produktą ir yra labai kenksmingi. „Jei atsirado pelėsis, to produkto vartoti nebegalima“, – pabrėžia ji.
Mitas, kad kombučią geriausia vartoti vieną, be maisto, yra paneigiamas. Jei tikslas yra gauti probiotikų, šį gėrimą geriausia vartoti kartu su maistu. Tačiau, žinoma, jį galima gurkšnoti ir savo malonumui, pavyzdžiui, vakarėlyje vietoje kitų gėrimų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.