Mes įpratę, kad laiko tėkmė yra linijinė, tačiau žmogaus senėjimo procesas toks nėra. Gyvenimas susideda iš netolygių etapų: greito augimo vaikystėje, gana tolygiai slenkančio jauno suaugėlio etapo ir didesnį pagreitį įgaunančio kūno senėjimo brandžiame amžiuje.
Neseniai atlikus naują tyrimą buvo nustatytas lūžio taškas, nuo kurio senėjimas pastebimai paspartėja – tai yra maždaug 50-ieji gyvenimo metai.
Kaip rodo tyrimas, kuriame analizuoti įvairaus amžiaus suaugusiųjų organizme esantys baltymai, nuo šio momento audinių ir organų senėjimo trajektorija tampa staigesnė nei ankstesniais dešimtmečiais.
Lūžio taškas – penkiasdešimtmetis
„Remdamiesi su senėjimu susijusių baltymų pokyčiais, kiekvienam audiniui sukūrėme specifinius proteominius senėjimo laikrodžius ir apibūdinome organų senėjimo lygio trajektorijas. Laiko analizė parodė, kad senėjimo lūžis įvyksta apie 50 gyvenimo metus, o kraujagyslės yra vienas iš senėjimo procesams labiausiai jautrių audinių, – rašo Kinijos mokslų akademijos atstovų vadovaujami mokslininkai. – Mūsų atradimai gali tapti pagrindu sisteminio lygio žmogaus senėjimo supratimui per baltymų prizmę.“
Žmonių gyvenimo trukmė, palyginti su daugumos kitų žinduolių, yra ypač ilga, tačiau tai turi tam tikrų pasekmių. Viena iš jų – organų funkcionavimo prastėjimas, dėl kurio su amžiumi didėja lėtinių ligų rizika.
Kaip buvo atliktas tyrimas?
Negalėtume pasakyti, kad labai gerai suprantame atskirų organų senėjimo procesus, todėl mokslininkai tyrė, kaip laikui bėgant keičiasi skirtinguose audiniuose esantys baltymai. Jie surinko 76 organų donorų (nuo 14 iki 68 metų amžiaus), mirusių dėl atsitiktinės smegenų traumos, audinių mėginius.
Šie mėginiai apėmė septynias organizmo sistemas: širdies ir kraujagyslių (širdis ir aorta), virškinimo (kepenys, kasa ir žarnynas), imuninę (blužnis ir limfmazgiai), endokrininę (antinksčiai ir baltasis riebalinis audinys), kvėpavimo (plaučiai), odos ir atramos-judėjimo (raumenys).
Taip pat buvo paimti kraujo mėginiai.
Tyrėjai sudarė šių sistemų baltymų katalogą, atidžiai stebėdami, kaip kito jų kiekis didėjant donorų amžiui. Jie palygino savo išvadas su duomenimis, sukauptais ligų ir su jomis susijusių genų duomenų bazėje, ir nustatė, kad 48 su ligomis susijusių baltymų ekspresija su amžiumi didėjo.
Tai buvo širdies ir kraujagyslių ligos, audinių fibrozė, riebalinė kepenų liga ir su kepenimis susiję navikai.
Pokyčiai organizmo sistemose
Mokslininkai išsiaiškino, kad didžiausi pokyčiai įvyko tarp 45 ir 55 gyvenimo metų. Būtent šiuo laikotarpiu daugelis audinių patiria esminius proteominius pokyčius, o ryškiausi pakitimai įvyksta aortoje, kuri yra labai jautri senėjimo procesams. Ryškūs pokyčiai taip pat pastebėti kasoje ir blužnyje.
Siekdami patikrinti savo išvadas, mokslininkai pelių aortose išskyrė su senėjimu susijusį baltymą ir sušvirkštė jo jaunoms pelėms. Papildomą baltymą gavę bandomieji gyvūnai, palyginti su jo negavusiais, pasižymėjo mažesniu fiziniu pajėgumu, silpnesne letenų jėga, menkesne ištverme ir prastesne pusiausvyra bei koordinacija. Jie taip pat turėjo ryškių kraujagyslių senėjimo požymių.
Senėjimo procesų supratimo svarba
Ankstesni kitų tyrėjų darbai parodė dar du senėjimo pikus – apie 44 metus ir apie 60 metus. Tai rodo, kad žmogaus senėjimas yra sudėtingas, etapais vykstantis procesas, apimantis įvairias sistemas. Išsiaiškinus, kaip senėjimas paveiks konkrečias organizmo sistemas konkrečiu laiku, būtų galima sukurti šį procesą palengvinančias medicinines intervencijas.
„Šiuo tyrimu siekėme sudaryti išsamų daugelio audinių proteomikos atlasą, apimantį 50 metų trunkantį žmogaus senėjimo procesą, paaiškinantį senstančių organų proteostazės disbalanso mechanizmus ir atskleidžiantį tiek universalius, tiek konkretiems audiniams būdingus senėjimo modelius, – rašo tyrėjai. – Šios įžvalgos gali palengvinti tikslingų priemonių, skirtų senėjimui ir su amžiumi susijusioms ligoms, kūrimą, atverdamos kelią vyresnio amžiaus žmonių sveikatos gerinimui.“
Tyrimas paskelbtas žurnale „Cell“.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.