Daugelis iš mūsų skundžiasi kasdien. Tai atrodo toks natūralus žmogaus bruožas, kad kartais netgi padeda užmegzti ryšius su aplinkiniais – mamos suartėja dalindamosios iššūkiais auginant vaikus, sutuoktiniai aptarinėja vienas kito įpročius, o darbuotojai vienijasi, skųsdamiesi darbu ar vadovybe. Tačiau ar kada susimąstėte, kokią kainą mokame už šį, iš pirmo žvilgsnio, nekaltą įprotį?
Paslėpta skundimosi kaina: smegenų pažeidimai ir stresas
Nors skųstis atrodo visiškai natūralu, tai nereiškia, kad toks elgesys yra naudingas mūsų sveikatai. Priešingai – tai yra žalingas įprotis, kurio reikėtų išmokti atsikratyti. Tyrimai rodo, kad polinkis skųstis iš tiesų kenkia mūsų organizmui ir psichikai.
Pavyzdžiui, amerikiečių verslo žurnalas „Fast Company“ skelbė, kad skundžiantis mūsų smegenys išskiria streso hormonus. Šie hormonai ne tik pažeidžia nervinius ryšius smegenų srityse, atsakingose už problemų sprendimą ir kitas pažintines funkcijas, bet ir silpnina mūsų gebėjimą efektyviai mąstyti bei priimti sprendimus.
Blogiausia, kad skundimasis pažeidžia ne tik mūsų pačių, bet ir aplinkinių nervinius ryšius. Knygos „Nesiskundimo taisyklė“ autorius Jonas Gordonas perspėja: „Tai taip pat blogai, kaip pasyvus rūkymas. Tai – pasyvus skundimasis.“ Vadinasi, mes ne tik žalojame save, bet ir nuodijame aplinką tų, kurie priversti klausytis mūsų negatyvių išraiškų.
Kaip rasti balansą? Konstruktyvus požiūris
Paradoksalu, bet nors skundai kenkia sveikatai, emocijų užgniaužimas taip pat nėra išeitis. Ilgalaikis neigiamų jausmų slopinimas gali sutrumpinti gyvenimo trukmę net iki dvejų metų. Tad ką daryti? Svarbiausia rasti pusiausvyrą ir išmokti išreikšti save konstruktyviau.
Pirmiausia, sąmoningai stenkitės sumažinti skundimąsi. Tai nereiškia, kad visiškai nustosite skųstis, tačiau galite pradėti atkreipti dėmesį į teigiamus dalykus, užuot susitelkę tik į neigiamus.
Pabandykite pakeisti frazes: užuot sakę „Aš privalau“, sakykite „Aš turiu galimybę“. Pavyzdžiui, frazę „Privalau važiuoti į darbą“ pakeiskite į „Aš turiu galimybę važiuoti į darbą“. Išmokę įvertinti, kad turite automobilį ir darbą, keisite ir savo mąstymo būdą.
Jeigu pastebėsite, kad linkstate sakyti ką nors neigiamo, pasistenkite pridėti ir teigiamą komentarą, kad pajustumėte dėkingumą. Pavyzdžiui, ištarę „Privalau eiti į darbą“, galite pridėti: „…bet esu dėkingas, kad jį turiu“.
Būdai, kaip keisti įpročius ir stiprinti pozityvumą
Be mąstymo keitimo, svarbu aktyviai ieškoti problemų sprendimo būdų. Užuot skundęsi automobilių spūstimis, pamėginkite paieškoti alternatyvaus kelio į darbą, susiraskite kolegą, su kuriuo galėtumėte kartu važiuoti, arba persėskite į viešąjį transportą, kuriame galėsite skaityti knygas, užuot gadinę nervus kamštyje.
Taip pat svarbu neskatinti kitų žmonių skundimosi. Išgirdę, kad kas nors skundžiasi, pasistenkite pasakyti ką nors pozityvaus. Palaipsniui tie, kurie mėgsta skųstis, liausis buriuotis aplink jus, nes negaus trokštamo atsako į savo skundus.
Pavyzdžiui, „Skundų apribojimas“ projekte dalyvavo apie 1000 žmonių, siekiančių liautis skųstis. Viena iš dalyvių, Leah Shapiro, pripažino, kad jai vis dar kyla noras skųstis, tačiau ji sąmoningai stengiasi išsaugoti pozityvumą. Moteris suprato, kad karštoji joga ir dienoraščio rašymas padeda jai apsisaugoti nuo šio žalingo įpročio.
Taigi, atėjo laikas įvertinti savo įpročius. Ar buvote nustebinti, kad skundimasis kenkia jūsų sveikatai? Ir ar esate pasirengę daryti pokyčius, kad jūsų gyvenimas taptų pozityvesnis ir sveikesnis?
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.