Daugelis rūkymą linkę vertinti tik kaip prastą įprotį, tačiau specialistai pabrėžia – tai viena stipriausių priklausomybių, savo galia nenusileidžianti net sunkiesiems narkotikams. Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ pripažintas Švedijos psichologas Karl Fagerstrom dalinosi įžvalgomis, kodėl visuomenė nuvertina šią problemą ir kokių priemonių būtina imtis siekiant sumažinti žalą.
Nematomas priklausomybės veidas
Viena iš priežasčių, kodėl rūkymas nėra priskiriamas prie sunkiausių priklausomybių sąrašo, yra vizualinio efekto trūkumas. Pasak K. Fagerstrom, pavartojus nelegalių narkotikų, žmogaus elgesys ir išvaizda pastebimai pasikeičia, o nikotinas šių simptomų nesukelia.
„Dažnas pilietis gali galvoti, kad tik stiprieji nelegalūs narkotikai sukelia priklausomybę, nes jų pavartojęs žmogus atrodo kitaip, ant jo matosi, kad jis vartojo narkotiko. To nėra su vartojančiu ir turinčiu priklausomybę nuo nikotino, nes žmogus, pavartojęs nikotino, nepakeičia savo elgesio. Kadangi vizualiai nesimato jokio efekto, žmonės galvoja, kad mesti rūkyti turi būti labai lengva“, – laidoje pasakojo psichologas.
Didžiausia žala – ne nikotinas, o degimo procesas
Mokslininkai pabrėžia svarbų faktą: nors žmonės rūko dėl nikotino, didžiausią žalą organizmui daro tūkstančiai kitų cheminių medžiagų, kurios išsiskiria degant tabakui. „Kai žmogus rūko cigaretes, jis įkvepia maždaug 6000–7000 skirtingų cheminių medžiagų. Iš šių visų medžiagų bent 60 yra kancerogeninės. Tad rūkymas yra pasaulyje labiausiai užteršta priklausomybė“, – teigia K. Fagerstrom.
Psichologas pateikė įdomią paralelę su kava. Pasak jo, kofeinas savo prigimtimi yra panašus į nikotiną, tačiau mes kavos nerūkome. Prieš kelis dešimtmečius kava būdavo tik verdama, kas nebuvo sveika širdies ir kraujotakos sistemai, tačiau vėliau atrasti filtravimo metodai padėjo sumažinti neigiamą poveikį. Tokiu pačiu principu šiandien bandoma spręsti ir rūkymo problemą, ieškant mažiau žalingų nikotino pasisavinimo būdų be degimo proceso.
Švedijos pavyzdys ir žalos mažinimo koncepcija
Švedija šiuo metu pirmauja Europoje pagal mažiausią rūkančiųjų cigaretes skaičių. Profesoriaus teigimu, tai pasiekta ne draudimais, o alternatyvių, bedūmių tabako gaminių paplitimu. Nors nikotino vartojimo vidurkiai Švedijoje panašūs į kitas ES šalis, sergamumas su rūkymu susijusiomis ligomis yra gerokai mažesnis.
Lenkų psichiatras, priklausomybių ekspertas dr. Piotr Wierzbinski antrina, kad svarbiausia yra edukacija. „Žalos mažinimas nėra skirtas kiekvienam, jei įmanoma mesti rūkyti, tai reikia ir daryti. Tik kai to tikrai nepavyksta pasiekti, reikia rinktis mažiau žalingus produktus. Žalos mažinimo koncepcijos įgyvendinimas, deja, ne visada priklauso nuo mokslininkų“, – pabrėžė ekspertas.
Sutelktos pastangos dėl ateities be dūmų
Tarptautinės komunikacijos viceprezidentas Tommaso di Giovanni pastebi, kad prognozės išlieka sudėtingos – Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, jog 2025 metais rūkančiųjų skaičius visame pasaulyje išliks beveik nepakitęs. Todėl mokslas, vyriausybės ir pramonės atstovai privalo dirbti išvien, siūlydami sprendimus tiems, kurie nemeta rūkyti.
„Ar galime jiems pasiūlyti mažiau žalingas alternatyvas, o ne palikti juos likimo valioje su vienu pasirinkimu – cigaretėmis? Tai, tikriausiai, yra blogiausia, ką mes galėtume padaryti“, – apie inovacijų svarbą kovoje su rūkymu kalbėjo T. Giovanni. Specialistų išvada vieninga: geriausia yra visiškai atsisakyti šio įpročio, tačiau nepavykus to padaryti, moksliškai pagrįstas žalos mažinimas gali tapti esminiu įrankiu saugant visuomenės sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.