Dešimtmečius kartota taisyklė apie aštuonias stiklines vandens kasdien yra moksliškai nepagrįsta, atskleidė naujausias tyrimas. Daugelis mokslininkų netgi negali pasakyti, kaip ši rekomendacija atsirado. Tai teigia Yosuke Yamada, pagrindinis tyrimo autorius iš Nacionalinio biomedicinos inovacijų, sveikatos ir mitybos instituto Japonijoje.
Esama rekomendacija neatsižvelgia į tai, ką žmogus valgo. Kartu su maistu gaunamas vanduo gali ženkliai skirtis, priklausomai nuo asmens mitybos įpročių. „Jei valgysite tik duoną, šoninę ir kiaušinius, iš maisto negausite daug vandens, bet jei valgysite mėsą, daržoves, žuvį, makaronus ir ryžius, apie 50 proc. reikiamo vandens galite gauti iš maisto“, – tikino Y. Yamada.
Pasenusios rekomendacijos mitas: kodėl „aštuonios stiklinės“ netinka visiems?
Tradicinis patarimas per dieną išgerti maždaug du litrus vandens ne visuomet atitinka individualius organizmo poreikius. Mokslininkai pabrėžia, kad skysčių poreikis yra dinamiškas ir priklauso nuo daugelio veiksnių, o aklas vienos normos laikymasis gali būti ne tik neefektyvus, bet ir klaidinantis.
Kaip mokslininkai ištyrė individualų vandens poreikį?
Paskelbtas „Science“ žurnale, tyrimas apėmė 5604 žmonių vandens vartojimo įpročius. Dalyvių amžiaus amplitudė buvo plati – nuo 8 dienų kūdikio iki 96 metų senolio, o duomenys surinkti iš 23 skirtingų valstybių.
Tyrimo metu dalyviai išgėrė stiklinę vandens, kuriame dalis vandenilio atomų buvo pakeisti deuteriu – stabiliu, nekenksmingu vandenilio izotopu, natūraliai randamu žmogaus organizme. Papildomo deuterio pašalinimo greitis parodė, kiek sparti yra vandens apykaita organizme.
Tyrimas atskleidė, kad vandens apykaitos sparta labai skiriasi priklausomai nuo žmogaus amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo lygio ir aplinkos. Žmonių, gyvenančių karštame ir drėgname klimate bei aukštikalnėse, taip pat sportininkų, nėščiųjų ir krūtimi maitinančių moterų skysčių apykaita buvo spartesnė. Tai reiškia, kad šioms gyventojų grupėms reikėtų gerti daugiau vandens.
Kiek vandens reikia iš tiesų? Nauji duomenys griauna stereotipus
Energijos sąnaudos yra ryškiausias vandens apykaitos veiksnys.
Pavyzdžiui, 20–35 metų vyrams šis rodiklis vidutiniškai siekia 4,2 litro per dieną. Visgi, vandens poreikis su amžiumi palaipsniui mažėja. 90 metų vyrams per dieną pakanka ir 2,5 litro vandens.
20–40 metų amžiaus moterų vidutinė vandens apykaita buvo 3,3 litro, o sulaukus 90 metų ji sumažėjo iki 2,5 litro. Įdomu tai, kad sportuojančioms moterims per dieną reikia litru mažiau vandens nei fiziškai mažiau aktyvioms jų bendraamžėms, kas gali būti susiję su efektyvesniu organizmo vandens naudojimu.
Ne tik sveikata, bet ir aplinka: vandens švaistymo problema
„Tyrimas rodo, kad įprastas patarimas per dieną išgerti aštuonias stiklines – maždaug du litrus – tinka ne visiems, daugeliui žmonių pakanka mažiau vandens“, – tvirtino Aberdyno universiteto (Škotija) profesorius ir tyrimo bendraautorius Johnas Speakmanas. Jis pridėjo, kad daugelis žmonių ignoruoja šią rekomendaciją ir klauso savo organizmo signalų, o tai, anot jo, yra teisinga.
Vargu ar šiek tiek per didelis vandens kiekis gali pakenkti sveikatai, tačiau švaraus geriamo vandens ištekliai nėra beribiai, pažymi tyrimo autoriai. Jie nurodė, kad jei 40 mln. Jungtinės Karalystės gyventojų laikytųsi esamos rekomendacijos ir kasdien išgertų puslitriu daugiau vandens, nei jiems iš tiesų reikia, būtų suvartota 20 mln. litrų vandens daugiau nei būtina. Tai kelia klausimus apie tvarią vandens vartojimo praktiką ir informuotų rekomendacijų svarbą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.