Prieš kelias dienas vienoje socialinių tinklų grupėje pasirodė skelbimas, kuriame vyriškis grybautojams siūlė įsigyti džiovintų raudonųjų musmirių (Amanita Muscaria) kepuraičių. Šis neįprastas pasiūlymas sukėlė nuostabą, tačiau apsukrus pardavėjas ėmė tikinti, kad tai tik lietuvių neišmanymas, mat neva gydomosios šios rūšies musmirės savybės užsienyje gerai žinomos.
Pasidairius po skelbimų portalus, galima rasti ir daugiau tokių prekeivių. Vienas jų savo produkciją aprašo taip: „Atsakingai rinktos ir labai kokybiškai – iki 40 laipsnių išdžiovintos musmirės. Grybų kepurėlės traškios, apačios gražios, nepajuodusios. Po džiovinimo 2 mėnesius išlaikytos tamsoje, vakuumuotose pakuotėse.“ Kainos taip pat įspūdingos: už 50 gramų smulkesnių rinktinių kepurėlių prašoma 45 eurų, o 100 gramų musmirių miltelių – 50 eurų.
Ar reikėtų drausti prekybą nuodingais grybais?
Kyla klausimas, kam šie grybai reikalingi, nors skelbimai apie tai nutyli. Gamtininkas Almantas Kulbis pabrėžė, kad raudonosios musmirės, kurių miške gausu, dažniausiai naudojamos ne vaistams, o svaiginimuisi ar netradicinėms patirtims. „Musmirių rinkimas, džiovinimas ir pardavinėjimas nėra geras reiškinys. Akivaizdu, kad ne vaistams jas žmones naudoja, o svaiginimuisi, netradicinėms patirtims“, – kalbėjo gamtininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad nors kai kuriose Europos šalyse prekyba musmirėmis draudžiama, Lietuvoje tokių apribojimų nėra. „Būtų sunku sukontroliuoti musmirių vartojimą, nes tai lengvai pasiekiamas produktas. Užtenka nueiti į mišką“, – pastebėjo A. Kulbis, pridurdamas, kad paprastoji musmirė, skirtingai nei žalsvoji, nėra mirtinai pavojinga, tačiau sveikatai kenkia. Gamtininkas svarstė, kad „galbūt reikėtų imtis veiksmų, kad ir Lietuvoje būtų uždrausta prekiauti musmirėmis“.
Medikai įspėja apie pavojus: haliucinacijos ir sveikatos rizika
Medikai vieningai pabrėžia, kad nuodingo grybo vartojimas bet kokiu pavidalu kelia pavojų sveikatai. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja toksikologė Gabija Laubner-Sakalauskienė įspėja: „Žmogus mato haliucinacijas, nesiorientuoja aplinkoje, girdi balsus, vaizdinius, kurių nėra, įsivaizduoja esąs kažkas kitas.
Tai labai nesaugu.“
Gydytoja griežtai paneigė kalbas apie gydomąsias musmirės galias, pavadindama jas „iš piršto laužtomis“. Nors džiovintame grybe aptinkamas muscimolis nėra įtrauktas į vartoti draudžiamų medžiagų sąrašą dėl savo augalinės kilmės, tai nereiškia, kad jis nekelia pavojaus. „Negalima uždrausti musmirėms augti visuose Lietuvos miškuose“, – retoriškai pastebėjo G. Laubner-Sakalauskienė.
Tiesa, gydytoja paminėjo, kad musmirėmis apsinuodijusių pacientų pasitaiko ypač retai ir į medikus jie nesikreipia. „Buvo ir užklausa iš Seimo nario. Peržiūrėjau įrašus – per porą metų nebuvo tokio atvejo, kad pacientui reikėtų hospitalizacijos“, – paaiškino toksikologė.
Kontrolės mechanizmai ir statistika: sunku sukontroliuoti natūralų augimą
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) nurodo neturintis duomenų apie raudonųjų musmirių vartojimo svaiginimosi tikslais paplitimą Lietuvoje. NTAKD laikinoji direktorė Gražina Belian pateikė statistiką: „Bendrai haliucinogeninių grybų vartojimas Lietuvoje nėra itin paplitęs. 2021 m. atlikto Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, nors kartą gyvenime vartojus haliucinogeninius grybus nurodė 1 proc. apklaustųjų, per paskutinius 12 mėn. – 0,4 proc., o per paskutines 30 d. – 0,2 proc.“
G. Belian paaiškino, kad raudonosiose musmirėse (lot. Amanita muscaria) aptinkamos medžiagos – iboteninė rūgštis, muskimolis, muskazonas, muskarinas, nėra įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, sudarytus sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Pasak jos, veiksmingus kontrolės mechanizmus pritaikyti būtų sudėtinga, nes „neįmanoma užtikrinti, kad musmirės neaugtų Lietuvos miškuose“. NTAKD vadovė patvirtino, kad pastaraisiais metais mirčių dėl apsinuodijimo psichodeliniais grybais registruota nebuvo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.