Tą rytą atidariau šaldytuvą ir suskaičiavau: trys „Colos“, du energiniai gėrimai, sultys. Penki saldūs gėrimai vienai dienai. Niekada nemaniau, kad šis kasdienis įprotis gali tapti tyliuoju kepenų žudiku, kuris veikia greičiau ir klastingiau nei alkoholis.
Hepatologas Andrius peržiūrėjo mano tyrimus ir uždavė klausimą, kurio nesitikėjau. „Kiek alkoholio vartojate per savaitę?“ paklausė jis. „Gal porą alaus, daugiau ne,“ atsakiau. „Tada turiu blogą naujieną,“ tarė Andrius ir atsisuko į ekraną. „Jūsų kepenys riebaluotos. Bet ne nuo alaus.“ Paaiškėjo, kad kaltininkas – tai, ką gėriau kasdien net nesusimąstydamas.
Kepenų priešas numeris vienas: fruktozė
„Fruktozė – štai tikrasis priešas,“ aiškino Andrius. „Ji keliauja tiesiai į kepenis ir virsta riebalais. Nesvarbu, ar sportuojate, ar ne.“ Normalu, kai kepenys apdoroja cukrų ir paverčia energija. Tačiau kai fruktozės gaunama per daug, organui nebelieka pasirinkimo – viską krauna į atsargas riebalų pavidalu. „Per mėnesį kasdienio „Colos“ gėrimo jau matome pokyčius tyrimuose,“ pridūrė jis. „Per metus – rimta steatozė.“
Blogiausia, kad žmogus nieko nejaučia. Kepenyse nėra skausmo receptorių, todėl jos kenčia tyliai, siunčiantys jokio pavojaus signalo, kol pažeidimai tampa sunkūs.
Dirbtiniai saldikliai ir kiti pavojai
„Tai gersiu dietinę „Colą“,“ pasakiau Andriui. Jis papurtė galvą. „Dirbtiniai saldikliai – kita problema. Jie griauna žarnyno bakterijas.“ Kai mikrobiota sutrinka, žarnyno sienelė tampa pralaidesnė. Toksinai prasiskverbia į kraują ir keliauja tiesiai į kepenis. Prasideda uždegimas.
„O dažikliai, konservantai, emulgatoriai?“ tęsė Andrius. „Visa tai kepenys turi išvalyti. Kiekvieną dieną. Be pertraukų.“ Organui tiesiog pritrūksta resursų. Jis dirba viršvalandžius, kol nebeištempia.
Kaip vystosi riebalinė kepenų liga?
Pirma stadija – steatozė. Riebalai kaupiasi, bet simptomų nėra. Žmogus gyvena kaip gyvenęs ir nejaučia jokio diskomforto. „Tada prasideda uždegimas,“ pasakojo Andrius. „Kepenys bando kovoti, bet pačios nuo to kenčia.
Ląstelės žūva.“ Jų vietoje atsiranda randinis audinys. Tai jau fibrozė – rimtas pažeidimas. Dar vėliau – cirozė, iš kurios kelio atgal nebėra.
„Žmonės ateina, kai jau fibrozė,“ sakė jis. „O galėjo sustoti pirmame etape. Tiesiog atsisakę saldžių gėrimų.“
Galimybė atsigauti: trys žingsniai sveikesnėms kepenims
„Gera žinia – ankstyvose stadijose viskas grįžtama,“ padrąsino Andrius. „Kepenys turi nuostabią gebą regeneruotis. Reikia tik duoti joms šansą.“
Pirmas žingsnis – išbraukti saldžius gėrimus. Visus: gazuotus, energinius, sulčių gėrimus su pridėtiniu cukrumi. „Vietoj jų – vanduo, arbata, juoda kava,“ patarė jis. „Nieko sudėtingo. Pirmą savaitę bus sunku, bet organizmas prisitaikys.“
Antras žingsnis – judėjimas. Fizinė veikla pagerina kepenų jautrumą insulinui ir padeda sudeginti sukauptus riebalus. Nebūtina bėgti maratonų – užtenka pusvalandžio pasivaikščiojimo kasdien.
Trečias žingsnis – svorio kontrolė. Net penki procentai kūno masės sumažėjimo žymiai pagerina kepenų būklę. Svarbu siekti ne drastiškos dietos, o nuoseklaus, lėto svorio kritimo.
Įpročių keitimas – raktas į sėkmę
„Per kelis mėnesius tyrimai normalizuojasi,“ sakė Andrius. „Bet tik tiems, kurie iš tikrųjų keičia įpročius. Kas grįžta prie senų – grįžta ir liga.“
Praėjus šešiems mėnesiams grįžau pas Andrių su naujais tyrimais. Jis peržvelgė rezultatus ir nusišypsojo. „Kaip naujas,“ pasakė. „Ką darėte?“ „Atsisakiau „Colos“,“ atsakiau. „Ir pradėjau vaikščioti po darbo.“
Žmona irgi pastebėjo pokyčius. „Tu kažkaip kitaip atrodai,“ pasakė ji vieną vakarą. „Lyg būtum pailsėjęs.“ Dabar šaldytuve stovi tik vanduo ir mineralinis vanduo. Kiekvieną kartą parduotuvėje praeidamas pro saldžių gėrimų lentyną prisimenu Andriaus žodžius – tai, kas ten stovi, naikina kepenis tyliau nei alkoholis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.