Ar kada nors susidūrėte su sunkumais atidarant stiklainį? Nors daugeliui tai gali atrodyti kaip nereikšminga smulkmena, nauji moksliniai tyrimai atskleidžia, kad mūsų sugriebimo jėga yra daug daugiau nei tik gebėjimas tvirtai laikyti daiktus. Ji gali tapti svarbiu indikatoriumi, signalizuojančiu apie mūsų bendrą sveikatos būklę ir net ilgaamžiškumą.
Sugriebimo jėga – svarbus sveikatos matas?
Vienos (Austrija) Tarptautinio taikomųjų sistemų analizės instituto tyrėjas Sergėjus Scherbovas teigia, kad sugriebimo jėga natūraliai priklauso nuo žmogaus lyties, amžiaus ir ūgio. Tačiau jo komandos atliktas tyrimas siekė nustatyti ribinę vertę, jėgos slenkstį, kuris leistų sveikatos priežiūros specialistams įtarti, jog paciento sugriebimo jėga yra per maža.
„Tai galime palyginti su kraujospūdžio matavimu. Kai pastebi, kad kraujospūdis yra per aukštas arba per žemas, gydytojas gali paskirti vaistą arba išrašyti siuntimą išsamesnei specialisto apžiūrai“, – aiškino S. Scherbovas, pabrėždamas sugriebimo jėgos potencialą tapti vienu iš įprastinių sveikatos rodiklių.
Tyrimo metodika ir netikėtos išvados
Atspirties tašku šiam tyrimui tapo anksčiau atlikta studija, kuri jau nustatė ryšį tarp sugriebimo jėgos ir mirtingumo. Tačiau naujasis tyrimas žengė dar toliau, atsižvelgdamas į tokius asmeninius veiksnius kaip lytis, amžius ir kūno sudėjimas.
Tyrimo metu dalyvių buvo paprašyta po du kartus kiekviena ranka suspausti dinamometrą – prietaisą jėgai matuoti. Gauti duomenys leido nustatyti kiekvieno asmens sugriebimo jėgą. Analizuojant rezultatus paaiškėjo nerimą kelianti tendencija: mažesnė nei vidutinė sugriebimo jėga statistiškai siejasi su didesne mirties rizika.
Ar verta treniruoti riešus? Mokslininkų paaiškinimas
Vis dėlto, tyrėjai perspėja nepadaryti klaidingų išvadų. „Mes nenorime pasakyti, kad žmonės treniruotų riešus ir pirštus tam, kad sumažintų mirties riziką“, – pabrėžė Vienos universiteto tyrėja Sonja Spitzer.
Ji pridėjo, kad treniruočių pagalba išlavinta sugriebimo jėga, tikriausiai, gali turėti tik nedidelę įtaką bendrai sveikatos būklei. Svarbiausia, pasak S. Spitzer, yra kitas aspektas: „Visgi be aiškios priežasties susilpnėjusi sugriebimo jėga gali būti fizinio sutrikimo požymis, nes tai atspindi mažą raumenų jėgą, kuri susijusi su didesne mirties rizika.“
Kitaip tariant, neįprastas, nepaaiškinamas rankų jėgos sumažėjimas gali būti signalas apie giliau slypinčias sveikatos problemas ar bendrą raumenų silpnumą, kuris yra susijęs su didesne mirties rizika. Mokslininkai pabrėžia, kad sveikas gyvenimo būdas ir reguliari mankšta – geriausias būdas išlaikyti optimalią sveikatą arba ją pagerinti ilgalaikėje perspektyvoje.
Svarbu atminti: fizinis aktyvumas – ilgaamžiškumo garantas
Šis tyrimas, paskelbtas prestižiniame „Britų medicinos žurnale“ (BMJ), dar kartą patvirtina, kaip svarbu rūpintis savo fizine forma ir bendra sveikata. Nors vien tik stiklainio neatidarymas negarantuoja rimtų ligų, tai gali būti vienas iš daugelio subtilių signalų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Klausykitės savo kūno, sportuokite ir gyvenkite aktyviai – tai paprasčiausias ir efektyviausias būdas džiaugtis ilgu bei sveiku gyvenimu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.