Šeimos gydytojai atskleidė nerimą keliančią tendenciją: apklausa parodė, kad net 57 proc. pacientų atsisako profilaktiškai tikrintis sveikatą, nes nejaučia jokių simptomų. Dar 22 proc. vengia tyrimų dėl baimės ką nors aptikti, o 3 proc. tiesiog nenori nieko žinoti. Tik 14 proc. gyventojų mielai sutinka su pasiūlymu pasitikrinti.
„Mes neturime sveikatos kultūros. Turėtume profilaktiškai tikrintis sveikatą tol, kol esame sveiki. Kai kuriems žmonėms paskata ateiti pasitikrinti tampa darbdavio įteikta darbuotojo sveikatos knygelė. Nors yra ir tokių, kurie atvyksta tik dėl parašo. Dažnai tokiems pacientams, kad jau jie atvyko, pasiūlau pasitikrinti sveikatą pagal profilaktines programas – deja, ne visi tam randa laiko“, – komentuoja šeimos gydytoja Jurga Dūdienė. Gydytoja pabrėžia, kad nereikia laukti juntamų simptomų, nes prevencinių patikrų metu galima nustatyti dar ikivėžinius susirgimus, kurių pacientai visiškai nejaučia.
Pacientų baimės ir ligų stigmos įtaka
Pacientų baimė ir toliau išlieka svarbi priežastis, kodėl vengiama profilaktinių tyrimų. J. Dūdienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje onkologija vis dar stigmatizuojama, daugelį metų vėžio diagnozė buvo tapatinama su mirties nuosprendžiu.
„Žmonės iki šiol ne visada pasisako apie diagnozę darbe – jie baiminasi apkalbėjimo, neigiamų minčių, reakcijų, gailesčio, mat vis dar gajus mitas, kad išgirdęs šią diagnozę mirsi. Tačiau mūsų medicina yra stipriai pažengusi, o gydymas pasiekiamas. Nors ankstyvesnė stadija reiškia ir didesnę pagijimo tikimybę, yra nemažai istorijų apie tai, kaip netgi su ketvirta vėžio stadija pacientai gyvena lyg su eiline lėtine liga: vartoja vaistus, atlieka reguliarus patikrinimus“, – kalba ji.
Be to, mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse gyventojams sunkiau pasiekti specializuotus tyrimus, pavyzdžiui, mamografiją, dėl to dar labiau sumažėja dalyvaujančiųjų profilaktikos programose skaičius.
Ankstyva diagnostika: istorijos, kurios įkvepia
„Patarčiau nueiti ir pasitikrinti – juk reikia rūpintis savimi, neslėpti galvos smėlyje.
Statistika tokia, kad savo gyvenime vienas iš trijų žmonių gali išgirsti vėžio diagnozę“, – teigia šeimos gydytoja.
Kaip pavyzdį J. Dūdienė pateikia moters, kuri ilgai atsisakinėjo gimdos kaklelio vėžio tyrimo, istoriją. Galiausiai sutikusi pasitikrinti, ji sužinojo apie pakitusias ląsteles. Atlikus procedūrą ir pašalinus audinį, buvo aptikta nulinė gimdos kaklelio vėžio stadija. „Tai reiškia, kad pašalinus ląsteles, nebeliko rizikos susirgti vėžiu. Jei procedūra nebūtų buvusi atlikta, po 5–10 metų pakitusios ląstelės būtų virtusios pirma vėžio stadija ir toliau progresuotų, kol atsirastų juntami simptomai. Abi labai džiaugiamės, kad pavyko užkirsti kelią vėžiui“, – istorija dalijasi gydytoja, edukacinės kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ iniciatorė.
Pagrindinės prevencijos programos Lietuvoje
Lietuvoje veikia kelios nacionalinės prevencinės programos, skirtos aptikti ligas ankstyvose stadijose:
Gimdos kaklelio vėžio prevencija: padeda nustatyti ląstelių pakitimus, kurie vėliau gali tapti onkologine liga.
Krūties vėžio prevencija: leidžia aptikti nulinę ir ankstyvąsias stadijas, kai „guzeliai“ dar neužčiuopiami.
Storosios žarnos vėžio prevencija: paprastu testu aptinkamas slaptas kraujavimas, o endoskopinio tyrimo metu nustatomi polipai, galintys virsti vėžiu.
Prostatos vėžio prevencija: kraujo tyrimu nustatomas padidėjęs prostatos antigeno kiekis, siunčiant pas urologą papildomam ištyrimui.
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių nustatymas: padeda aptikti padidėjusį kraujospūdį ir cholesterolio kiekį, kol pacientas dar nejaučia simptomų. Šie veiksniai, kartu su antsvoriu, nutukimu, rūkymu ir dideliu druskos vartojimu, gali sukelti infarktą.
Hepatito C viruso (HCV) patikra: naujai pradėta programa, skirta aptikti HCV, kuris gali sukelti kepenų fibrozę ir vėžį. Kasmet nuo kepenų vėžio miršta mažiausiai du žmonės.
Rūpinkimės savo sveikata atsakingai
Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė primena, kad profilaktinės sveikatos patikros yra ne tik galimybė išsaugoti sveikatą, bet ir investicija į ilgesnį bei kokybiškesnį gyvenimą. Rūpinkimės savimi, nelaukime simptomų ir būkime savo sveikatos dirigentai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.