Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena apie difterijos, užkrečiamosios bakterinės ligos, pavojų. Nors Lietuvoje paskutinis atvejis registruotas prieš daugiau nei dešimtmetį, Europoje fiksuojamas susirgimų skaičiaus augimas. Tai kelia rimtą klausimą: ar jūsų imunitetas šiai ligai yra pakankamas?
Kas yra difterija ir kodėl ji pavojinga?
Difterija yra ūmi, bakterinė liga, pažeidžianti įvairius organus, tačiau dažniausiai paveikianti kvėpavimo takų gleivinę (nosies, gerklės, ryklės, tonzilių). Retais atvejais liga gali pažeisti akis, lytinius organus ar odą. Užsikrečiama nuo sergančio ar sveikstančio žmogaus oro lašeliniu būdu – kosint, čiaudint, kalbant. Taip pat įmanomas užsikrėtimas per odos opų išskyras.
Ligos pradžia dažnai būna ūmi: pakyla temperatūra, skauda gerklę (ypač ryjant), pasireiškia silpnumas, apetito sumažėjimas, pykinimas. Simptomams sunkėjant, gali pasidaryti sunku kvėpuoti, patinsta kaklo limfmazgiai, vargina sausas kosulys. Ypatingą pavojų kelia difterijos bakterijos gaminamas toksinas, kuris su krauju plinta po visą organizmą. Šis toksinas pažeidžia gyvybiškai svarbias ląsteles, ypač širdies raumens, inkstų ir nervinio audinio, todėl ligos eiga gali būti itin sunki ir net mirtina.
Ar difterijos grėsmė reali?
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) praneša, kad šiemet Europoje nustatoma gerokai daugiau difterijos atvejų nei per pastaruosius penkerius metus. Paprastai kasmet Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės bendrijos (EEE) šalyse užregistruojama apie 50 atvejų, tačiau šiemet jau fiksuoti 92 susirgimai, dauguma jų – tarp migrantų. Deja, pranešama ir apie vieną mirties atvejį. Dažnai Europoje registruojami įvežtiniai ligos atvejai, kurių skaičius šiemet taip pat išaugo.
Nors Lietuvoje paskutinis difterijos atvejis buvo užregistruotas dar 2011 metais, numoti ranka į šią infekciją būtų neapdairu. Rizika užsikrėsti išlieka, ypač keliaujant į endemines šalis ar bendraujant su iš jų atvykusiais asmenimis.
Skiepijimas – patikimiausia apsauga
NVSC specialistai pabrėžia, kad vienintelis patikimas būdas apsisaugoti nuo difterijos yra reguliarus skiepijimasis. Svarbu žinoti, kad persirgus šia liga natūralus imunitetas nesusidaro, todėl žmogus gali užsikrėsti ir susirgti dar kartą. Riziką užsikrėsti turi ne tik visiškai neskiepyti asmenys, bet ir tie, kurie laiku neatnaujino sustiprinančiųjų dozių.
„Paprastai galvojame, kad galime būti ramūs, nes nuo difterijos esame paskiepyti vaikystėje. Tai tiesa, vaikystėje gavus visas vakcinos dozes, kurios numatytos vaikų profilaktinio skiepijimo kalendoriuje (paskutinė įskiepijama sulaukus 15–16 metų), įgyjama apsauga nuo difterijos, tačiau ji ilgainiui silpsta. Todėl rekomenduojama pakartotinai pasiskiepyti kas dešimt metų, juolab, kad už šiuos skiepus patiems mokėti nereikia“, – paaiškina NVSC epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, kūdikiai ir vaikai nuo difterijos skiepijami 2, 4, 6, 18 mėnesių amžiaus, vėliau imunitetas sustiprinamas sulaukus 6–7 metų ir 15–16 metų. Norint ilgą laiką palaikyti visavertį imunitetą, suaugusiesiems sustiprinančioji dozė rekomenduojama kas 10 metų. Svarbu paminėti, kad Lietuvos gyventojai skiepijami valstybės lėšomis – tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.