Vėžys virškinamajame trakte: besimptomė ligos pradžia
Virškinimo sutrikimai gali siųsti signalus apie pažengusį vėžio vystymąsi, teigia gydytojai. Pasak specialistų, pusė visų vėžio formų vystosi virškinamajame trakte, o simptomai dažniausiai nepasireiškia, todėl į rizikos grupes patenkantiems asmenims būtina reguliariai tikrintis sveikatą ir atlikti būtinus tyrimus pagal gydytojų rekomendacijas. Taip greičiau užkertamas kelias vėžio išsivystymui.
Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentė, Vilniaus universiteto docentė, Santaros klinikų gydytoja gastroenterologė Goda Sadauskaitė įspėja, kad pusė visų vėžio formų vystosi virškinimo trakte ir pirmose stadijose jie dažniausiai būna besimptomiai, diagnozuojami jau pažengus ligai. Vis dėlto gydytoja ramina, kad pacientams reguliariai tikrinantis sveikatą specialistai gali užkirsti kelią vėžio išsivystymui.
„Reguliariai tikrinantis, gydytojams atpažįstant rizikos grupes ir žmonėms neignoruojant pirmųjų simptomų arba profilaktiškai tikrinantis, kai simptomų dar nėra, jei žmogus priklauso rizikos grupei, dažnai galima išvengti kelio į vėžį. Onkoprevencija turėtų būti kasdienė medicininė praktika, kad galėtume užkirsti kelią vėžiui dar iki jo išsivystymo“, – sako gastroenterologė.
Dažniausi rizikos veiksniai ir paveldimumas
Anot G. Sadauskaitės, dažniausiai pasitaikanti su virškinimu susijusi vėžio forma – storosios žarnos vėžys, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius: ligų šeimoje istoriją, asmeninę sveikatos būklę, taip pat į tai, ar liga persirgta anksčiau.
„Galbūt šeimoje pirmos eilės giminaičiai sirgo storosios žarnos vėžiu ar rasti didelės rizikos polipai, ypač jei liga diagnozuota iki 60 metų. Tokiems žmonėms tyrimus rekomenduojama pradėti 10 metų anksčiau negu buvo jauniausiam atvejui jų šeimoje. Gali būti ir asmeninė rizika, pavyzdžiui, anksčiau diagnozuoti polipai ar anksčiau diagnozuotas storosios žarnos vėžys, lėtinės uždegiminės žarnų ligos.
Jos irgi tiriamos reguliariai, ypač po 8–10 metų nuo ligos pradžios, dažnai kas 1–3 metus“, – aiškina G. Sadauskaitė.
Jos teigimu, į rizikos grupę taip pat patenka sveiko gyvenimo būdo nesilaikantys asmenys.
„Sveikos gyvensenos rizikos veiksniai, pavyzdžiui, daug nesveiko maisto, perdirbtos, raudonos mėsos, rūkymas, alkoholis, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas turi įtakos. Tokie žmonės priklauso didesnės rizikos grupėms ir jas būtina žinoti“, – pabrėžia gastroenterologė.
Kokie simptomai įspėja apie ligą?
Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovė, gydytoja, docentė Lina Vencevičienė sako, kad pastebėjus ilgai besitęsiančius virškinimo ar tuštinimosi pobūdžio sutrikimus būtina nedelsiant apsilankyti pas šeimos gydytoją.
„Jei kalbame apie apatinio virškinamojo trakto simptomus, reikėtų atkreipti dėmesį į kraujo priemaišas išmatose, net jei jų pastebima tik retkarčiais ir nedaug. Tai rimtas požymis, kad reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jei pacientas pradėjo viduriuoti arba atvirkščiai – viduriai užkietėjo – ir tas pasikeitimas tęsiasi ilgiau nei tris savaites. Rimti požymiai – ir prasidėjęs nepaaiškinamas pilvo pūtimas, ir jausmas, kad ne iki galo pasituštinai. Reikia nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kai pacientai jaučia labai didelį bendrą silpnumą ar nepaaiškinamą svorio kritimą“, – vardija L. Vencevičienė.
Prevencinių tyrimų svarba
G. Sadauskaitė taip pat pabrėžia tyrimų svarbą ir pataria nevengti dažnai nemėgstamo, tačiau vėžio prevencijai svarbaus storosios žarnos pakitimams identifikuoti skirto kolonoskopijos tyrimo.
„Žmonės dažnai vengia šito tyrimo, nors dabar jis pacientui atliekamas tikrai komfortiškiau nei prieš keliolika metų. Labai noriu paskatinti žmones nevengti kolonoskopijos, kai gydytojas ją rekomenduoja. Didžioji dalis storosios žarnos vėžių vystosi iš gerybinių polipų, kai tie polipai randami ir pašalinami laiku, užkertame kelią vėžiui galbūt kelerius ar net keliolika metų prieš jam išsivystant“, – teigia specialistė.
„Visada reikia bendrauti su gydytoju, jo klausyti ir vykdyti rekomendacijas, jei rekomenduojami tam tikri tyrimai. Jei kraujavimas pasikartoti, negalvoti, kad tai hemorojus. Galbūt ir hemorojus, bet galbūt daug rimtesnė, progresuoti linkusi liga“, – priduria G. Sadauskaitė.
Šeimos gydytojo vaidmuo ir nacionalinės programos
Pasak L. Vencevičienės, daugelį svarbių, su virškinimo sutrikimais susijusių tyrimų gali paskirti ir šeimos gydytojas: tyrimų pobūdis ir kiekis priklauso nuo paciento amžiaus, rizikos veiksnių, nusiskundimų, simptomų.
„Šeimos gydytojai gali atlikti kepenų fermentų, dalį kasos fermentų tyrimų, bendrus kraujo tyrimus, uždegiminius markerius. Taip pat nacionaliniu mastu vykdoma hepatito C profilaktinė programa, kuria nustatomi antikūnai prieš hepatitą C. Tai programa, skirta visiems, gimusiems iki 1993 metų. Ją galima atlikti apsilankius pas šeimos gydytoją. Taip pat nacionaliniu mastu vyksta storosios žarnos vėžio profilaktinė programa, kai nustatomas slapto kraujo testas, kraujas išmatose. Jei testas teigiamas, pacientai siunčiami atlikti kolonoskopijos“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Vis dėlto ji pastebi, kad žmonės susigrupavę į dvi stovyklas: vieni atlieka visus įmanomus tyrimus ir daro tai dažnai, o kitus sudėtinga prisikviesti į prevencines programas. Prieš atliekant bet kokį tyrimų kompleksą, būtina konsultuotis su gydytoju.
„Prieš atliekant bet kokį tyrimų kompleksą, o jų dabar tikrai labai daug, didelė privačių laboratorijų pasiūla, reikia pasitarti su šeimos gydytoju ir atlikti arba neatlikti tik pagal rekomendacijas arba pagal tam tikrus šeimos gydytojo nurodymus“, – teigia L. Vencevičienė.
Lėtinio uždegimo ir priešvėžinių būklių reikšmė
Vienas iš vėžinius pakitimus labiausiai išprovokuojančių veiksnių – lėtinis uždegimas. Anot G. Sadauskaitės, jei uždegimas aktyvus, ilgą laiką negydomas, jis gali lemti vėžio išsivystymą. Tarp tokių ligų – uždegiminės žarnų ligos, opinis kolitas, krono liga.
„Jei uždegimas aktyvus, jei tokie ciklai metai iš metų, ląstelės gleivinė uždegimiškai pakitusi, ji stengiasi atsinaujinti. Tiems ciklams kartojantis didesnė tikimybė išsivystyti displazijai, galbūt ir vėžiui. Displazija – tai ląstelės, šiek tiek pakitusios savo forma, linkusios labiau daugintis, tačiau šis procesas dar valdomas. Tai priešvėžinė būklė, jei tie displaziniai pakitimai randami, tokie pacientai dažniau patikrinami pagal atitinkamus protokolus“, – aiškina gastroenterologė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.