Grėsminga statistika ir tylieji žudikai
Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirtingumo priežastimi išsivysčiusiame pasaulyje, tačiau Lietuvoje situacija yra kritinė. Mūsų šalis priskiriama labai didelės kardiovaskulinės rizikos regionui, o mirtingumas čia beveik dvigubai lenkia Europos vidurkį.
„Lietuva priskirta labai didelės kardiovaskulinių ligų rizikos regionui. Mūsų žmonių mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų beveik dvigubai didesnis nei Europoje. Todėl ir buvo sukurta prevencinė patikros programa“, – pabrėžė Kauno klinikų kardiologė, profesorė Jurgita Plisienė. Anot jos, ankstyva diagnostika leidžia medikams užbėgti įvykiams už akių, kol dar neįvyko tragiškos pasekmės.
Prevencija saugo nuo staigaus infarkto
Lietuvoje veikianti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa yra unikali savo išsamumu. Joje dalyvauti kviečiami 40–54 metų vyrai ir 50–64 metų moterys. Nors daugelis mano, kad tikrintis reikia tik pajutus skausmą, profesorė įspėja apie „tyliuosius“ pavojus: „Aukštas cholesterolis skausmo nesukelia. Taip pat ir padidėjusio kraujospūdžio pacientai kartais nejaučia. Bet tai nereiškia, kad šie rizikos veiksniai nedaro savo „blogo“ darbo“.
Vyrų ir moterų amžiaus skirtumas programoje nėra atsitiktinis. Moteris iki tam tikro amžiaus saugo estrogenai, veikiantys kaip skydas, tačiau prasidėjus klimakteriniam laikotarpiui, rizika susirgti išemine širdies liga staigiai išauga. „Nustačius pakitimus kraujagyslėse ir sėkmingai taikydami intervencinius gydymo metodus – apsaugome nuo infarkto“, – apie ankstyvosios diagnostikos naudą pasakojo J. Plisienė.
Vėžio prevencija: kodėl delsiame išsitirti?
Situacija onkologinių ligų srityje taip pat kelia nerimą, ypač dėl krūties vėžio patikros. Nors programa vykdoma nuo 2005 metų, ja pasinaudoja vos pusė tikslinės grupės moterų. Nacionalinio vėžio instituto gydytoja radiologė Rūta Briedienė pastebi: „Programa veikia tik tuomet, kai atvyksta pasitikrinti ir tą nuolatos daro 85 proc. tikslinės tiriamųjų grupės.
Deja, Lietuvoje per dvejų metų laikotarpį išsitiria vos 50 proc. tą padaryti galinčių moterų“.
Medikų teigimu, ankstyvos stadijos vėžys, nustatytas radiologiniais metodais, dažniausiai yra nečiuopiamas ir sėkmingai išgydomas. Jei moteris pati užčiuopia darinį, liga dažnai jau būna pažengusi. Šiuo metu Lietuvoje krūties vėžio patikra atliekama 50–69 m. moterims, tačiau specialistai ragina šią ribą ankstinti.
5 nemokamos programos, kurios gali išgelbėti jūsų gyvybę
Lietuvos gyventojai turi galimybę nemokamai išsitirti dėl penkių pavojingiausių susirgimų grupių. Štai ką svarbu žinoti:
- Širdies ir kraujagyslių ligos: 40–54 m. vyrams ir 50–64 m. moterims kartą per metus.
- Gimdos kaklelio vėžys: 25–59 m. moterims (tyrimai atliekami kas 3 arba 5 metus).
- Krūties vėžys: 50–69 m. moterims kartą per 2 metus.
- Storosios žarnos vėžys: 50–74 m. asmenims kartą per 2 metus.
- Prostatos vėžys: 50–69 m. vyrams (nuo 45 m., jei šeimoje yra padidėjusi rizika) kas 2 arba 5 metus.
Norint pasinaudoti šiomis programomis, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins rizikos veiksnius ir nukreips reikiamiems tyrimams.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.