Stresas gali sąlygoti daugybę žmogaus organizmo sutrikimų, o pilvo skausmas gali būti tiesiogiai susijęs su įtempta emocine būsena. Jei nuolat jaučiate įtampą darbe ar namuose, sąvoka „gaisras pilve“ gali tapti ne vien tik metafora. Specialistai teigia, kad sveikatą 20 proc. lemia genai, 20 proc. – aplinka, 10 proc. – sveikatos apsauga ir net 50 proc. – gyvenimo būdas. Kaip galime padėti sau esant virškinimo sistemos sutrikimams, o kada patartina kreiptis į gydytojus, pataria Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gastroenterologė Dalia Gruslienė.
Virškinimo sistemos iššūkiai: kas daro įtaką?
Mūsų sveikatos būklė priklauso nuo genetiškai paveldėtų organizmo savybių, aplinkos veiksnių ir gyvenimo būdo. Ligos prasideda įvairiai – kartais pasirodo patys netikėčiausi simptomai, o kartais nieko neįprasto nejaučiama, kol simptomai pasireiškia tik išsivysčius sudėtingoms komplikacijoms.
Svarbūs virškinamojo trakto sutrikimų kaltininkai yra civilizuoto gyvenimo būdo palydovai: ilgalaikė nervinė įtampa, netinkama ir nereguliari mityba, žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholiniai gėrimai ir kt.), antsvoris, nepakankama fizinė veikla, įvairių vaistų vartojimas. Didžiulis gyvenimo tempas, skubus valgymas, nereguliarūs valgymo įpročiai arba visos dienos maisto normos suvalgymas vakare, einant miegoti tuojau pat po valgio, taip pat prisideda prie problemų.
Dėl šių priežasčių dažnam nusilpsta imuniniai ir psichologiniai organizmo gynybos mechanizmai, sutrinka medžiagų apykaita, nervinė virškinamojo trakto reguliacija, prasideda įvairūs uždegimai, infekcinės, funkcinės ir net onkologinės virškinamojo trakto ligos.
Kaip sau padėti ir kada ieškoti gydytojo pagalbos?
„Padėti sau tikrai galime, ypač jauni žmonės, kurie dar neserga lėtinėmis ligomis“, – pabrėžia gastroenterologė Dalia Gruslienė. Ji ragina visus, o ypač jaunimą, prisiimti asmeninę atsakomybę už savo sveikatą. Gydytoja teigia, kad nesirūpinant savimi šiandien, rytoj galite būti priversti tai daryti.
Svarbu įvertinti galimas pasekmes, kada dėl ligos sustoja mokslai, darbai, netenkama pajamų, nukenčia šeimos nariai.
Tiesiog turime išmokti stebėti save, atpažinti pasirodžiusius simptomus, suvokti jų kilmę, sąsajas su gyvenimo būdu ir sąmoningai nusiteikti koreguoti savo įpročius. Tačiau svarbu žinoti, kada savipagalbos neužtenka. Jei pakoregavus gyvenimo būdą pilvo pūtimas, rėmuo, pykinimas, šleikštulys, sutrikęs tuštinimasis nepraeina dar 2–4 savaites, reikia kreiptis į gydytoją. O jeigu prasideda kraujavimas, vėmimas, skausmas tampa nepakeliamas, pagelbėti gali tik gydytojas.
Dažniausios virškinimo sistemos ligos ir jų simptomai
Gydytoja D. Gruslienė pastebi, kad šiandien labai dažnos funkcinės prigimties ligos, kurioms atsirasti turi įtakos nervų sistema. Viena tokių ligų – funkcinė dispepsija, pasireiškianti viršutinės pilvo dalies skausmu, prasta bendra savijauta, pykinimu. Kita nereta liga – dirgliosios žarnos sindromas, pasireiškiantis pilvo dalies skausmais, pūtimu, tuštinimosi sutrikimais. Taip pat dažna gastroezofaginio refliukso liga, pasireiškianti rėmeniu, gerklės dirginimu, kosuliu.
Gastroenterologė atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu vis dažniau diagnozuojamos onkologinės ligos. Ankstyvų stadijų vėžiniai procesai dažniausiai nesukelia jokių nemalonių simptomų, todėl žmogus net neįtaria, kad serga. To būtų galima išvengti, jei žmonės išsiugdytų įprotį labiau rūpintis savimi ir profilaktiškai tikrintis sveikatą.
Gastroenterologo pagalba ir prevenciniai patarimai
Kreipiantis į gastroenterologą, pirmiausia pacientas nedelsiant apžiūrimas ir išklausomas, stengiantis nustatyti ligą pagal simptomus. Per fizinę apžiūrą fiksuojami įvairūs požymiai, pavyzdžiui, odos ir nagų būklė, galintys parodyti tam tikrus organizmo sutrikimus. Tiksliai liga nustatoma atlikus individualiai parinktus, būtiniausius tyrimus. Mūsų pareiga paaiškinti kiekvieno skiriamo tyrimo reikalingumą, o pacientus paskatinčiau nebijoti klausti, kodėl skiriamas vienas ar kitas tyrimas ar vaistas. Visi tyrimai, tiek instrumentiniai, tiek laboratoriniai, atliekami tą pačią dieną, kai pacientas kreipiasi, išskyrus sudėtingus žarnyno ir kai kuriuos kitus tyrimus, kuriems reikia specialaus pasiruošimo arba ilgesnio technologinio laiko.
Paprasti žingsniai geresnei savijautai
Siekiant išsaugoti gerą savijautą ir virškinimo sistemos sveikatą, gastroenterologė pateikia esminius patarimus:
- Valgykite 5 kartus per dieną mažais kiekiais.
- Valgykite ir atlikite fizinius pratimus mažiausiai 2 val. prieš miegą.
- Išlaikykite normalų svorį.
- Venkite prigludusios prie liemens aprangos.
- Nerūkykite.
- Venkite alkoholio.
- Ir, svarbiausia, džiaukitės gyvenimu. Kiekviename reiškinyje ir žmoguje atraskite tai, kas jus žavi.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.