Sveikatos priežiūros specialistai inicijuoja edukacinę kampaniją „Būk savo sveikatos dirigentas“, kviesdami šalies gyventojus pasirūpinti savo ir artimųjų sveikata, dalyvaujant nemokamose prevencinėse sveikatos patikros programose. Onkologinių susirgimų statistika ir žmonių požiūris į profilaktiką kelia nerimą, o ankstyva diagnostika lieka kertiniu sėkmingo gydymo akmeniu.
Nerimą kelianti statistika: moterų sveikata pavojuje
2021 metais Lietuvoje piktybiniais navikais sirgo net 76 tūkst. moterų – tai 25 tūkst. daugiau nei vyrų atveju. Šie skaičiai pabrėžia būtinybę moterims aktyviai naudotis nemokamomis ligų prevencijos programomis. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė teigia, kad krūties vėžys yra dažniausias moterų onkologinis susirgimas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Nors mūsų šalyje sergamumo rodikliai yra vieni žemiausių Europoje, kasmet nustatoma daugiau nei 1600 naujų šios ligos atvejų, o sergamumas nuolat didėja.
Krūties vėžys: kodėl ankstyva diagnostika yra lemiama?
Nuo 2005 metų Lietuvoje vykdoma atrankinė mamografinės patikros programa, skirta sumažinti mirtingumą nuo krūties vėžio, nustatant jį ankstyvose stadijose. Vis dėlto, tik apie 70 proc. visų krūties vėžio atvejų diagnozuojama I ar II stadijoje. „Kuo ankstyvesnėje stadijoje nustatomas vėžys, tuo geresni gydymo rezultatai ir išgyvenamumo rodikliai. Lietuvoje, nustačius krūties vėžį I stadijoje, 5-erių metų išgyvenamumas siekia 98 proc. – tokios moterys išgyvena mažiausiai penkerius metus, o gyvenimo kokybė po gydymo dažniausiai išlieka nepakitusi. Tuo tarpu, diagnozavus krūties vėžį IV stadijoje, 5-erių metų išgyvenamumo rodiklis tėra 31 proc.“, – perspėja I. Vincerževskienė.
Gydytoja radiologė Rūta Briedienė akcentuoja, kad anksti nustačius krūties vėžį, liga dažniausiai yra pagydoma. „Kol krūties vėžys mažas, jis nesukelia jokių simptomų, o geriausiai pastebimas radiologiniais diagnostikos metodais – mamografija, ultragarsu, magnetiniu rezonansu. Labai svarbu reguliariai tikrintis profilaktiškai: rekomenduojama kartą metuose atlikti krūtų ultragarsinį ištyrimą visoms moterims, o nuo 50 metų amžiaus – pasinaudoti prevencinės mamografijos galimybe“, – pataria R.
Briedienė. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai krūties vėžio prevencinėje programoje dalyvavo daugiau nei 119 tūkst. moterų, iš kurių beveik 800-ams pacienčių mamografijos tyrimas padėjo nustatyti arba įtarti piktybinius pakitimus.
Gimdos kaklelio vėžys: prevencija ir vakcinacija
Nedžiugina ir gimdos kaklelio vėžio statistika. Kiekvienais metais Lietuvoje apie 400 moterų suserga ir apie 210 miršta nuo šios ligos. „Tai yra mirtys, kurių galėtume išvengti, jei laiku pastebėtume audinių pakitimus gimdos kaklelyje dar iki tol, kol jie tampa piktybiniais. Kitų šalių patirtis rodo, kad tinkamai vykdant atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio vėžio programą, galima ženkliai sumažinti tiek sergamumą, tiek mirtingumą. Gimdos kaklelio vėžys yra antras dažniausias onkologinis susirgimas 15–54 metų amžiaus moterų grupėje. Užkirsdami kelią ligai, išsaugosime jaunų, darbingo amžiaus, turinčių mažų vaikų ar planuojančių jų susilaukti, moterų sveikatą ir gyvybę“, – pabrėžia I. Vincerževskienė.
Vilčių teikia 2016 metais Lietuvoje pradėta vakcinacijos žmogaus papilomos viruso (ŽPV) vakcina programa. NVI specialistė I. Vincerževskienė pabrėžia, kad ŽPV yra pagrindinis veiksnys gimdos kaklelio vėžiui išsivystyti, o Lietuvoje didelės rizikos tipų ŽPV paplitimas yra didesnis nei kitose Europos šalyse. Todėl tikimasi, kad mergaičių vakcinacija reikšmingai prisidės prie teigiamos rodiklių dinamikos ateityje. Dr. Rūta Briedienė skaičiuoja, kad 2021 metais gimdos kaklelio prevencinėje programoje dalyvavusioms 127 tūkst. moterų 135 atvejais nustatyta patologija, galinti progresuoti į vėžį. Vien šių dviejų programų dėka pernai pavyko išgelbėti daugiau nei 900 moterų.
Didesnis finansavimas – didesnės galimybės prevencijai
Nuo šių metų gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa papildyta naujomis paslaugomis – ŽPV ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio skystoje terpėje tyrimais. Dėl to programai skirta 3,3 mln. eurų daugiau. Taip pat puse milijono eurų šiemet padidėjo ir krūties vėžio prevencinės programos finansavimas. Valstybinė ligonių kasa kasmet skiria vis daugiau lėšų prevencinių programų vykdymui. Šiemet tam suplanuota 30,8 mln. eurų – 6 mln. eurų daugiau nei pernai.
NVI gydytoja radiologė pabrėžia, kad veiksmingiausių rezultatų gydant onkologinius susirgimus pasiekiama diagnozavus ligą ankstyvojoje stadijoje ir pradėjus gydymą kuo anksčiau. „Chirurginiam vėžio gydymui vėluojant 4 mėnesiams, mirtingumas išauga 6–8 proc., o tokiam pat terminui atidėjus radioterapiją ar sisteminį gydymą – 10 proc. Todėl visus gyventojus, kurie įtraukti į rizikos grupes ir gali nemokamai dalyvauti įvairiose vėžio diagnostikos programose, raginame tai padaryti“, – teigia ji.
Jūsų sveikata – Jūsų rankose: paciento vaidmuo kovoje su vėžiu
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) ir NVI prisijungė prie informacinės kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“. POLA direktorės Neringos Čiakienės teigimu, pacientai turi kur kas daugiau galių nei įsivaizduoja. Net 50 proc. sveikatos priklauso nuo gyvenimo būdo, tik 20 proc. lemia genai, aplinka – taip pat 20 proc., o vos 10 proc. – medicinos bei sveikatos apsaugos kokybė. „Reguliarus sveikatos tikrinimas sumažina riziką susirgti, prailgina gyvenimo trukmę, padeda anksti diagnozuoti gyvybei grėsmę keliančias ligas bei pagerina gyvenimo kokybę. Tikėtina, kad per savo gyvenimą onkologinės ligos diagnozę išgirs 1 iš 3-jų asmenų. Ši diagnozė Lietuvoje kasdien ateina į 50-ies šeimų gyvenimus. Visgi, šiandien vėžys – vis geriau valdoma liga, Lietuvoje su ja gyvena daugiau nei 127 tūkst. žmonių“, – aiškina N. Čiakienė.
N. Čiakienė pabrėžia, kad ligos gydymo rezultatai reikšmingai priklauso ir nuo paties paciento – kuo jis labiau įsitrauks, domėsis ir bendradarbiaus su gydytojais bei kitais specialistais, tuo rezultatai bus geresni. „Klastingos ligos, tokios kaip vėžys, pradžioje neišsiduoda jokiais ypatingais simptomais, o jau pajutus skausmą ar neraminančius pokyčius, neretai būna aptinkamos vėlyvoje stadijoje. Būtent dėl to eilinis vizitas pas gydytoją gali tapti geriausia dovana, išgelbėjusia gyvybę. Vienas svarbiausių įpročių turėtų būti reguliarus profilaktinis sveikatos pasitikrinimas“, – tvirtina POLA direktorė. Ji ragina lankytis sveikatos priežiūros įstaigose periodiškai, geriausia – kartą per metus, ir būti pasiruošus užduoti visus rūpimus klausimus.
„Nenumokite ranka į užsitęsusius, iš pirmo žvilgsnio „nekaltus“ simptomus, tokius kaip silpnumas, svorio kritimas, karščiavimas, judėjimo sutrikimas, pilvo skausmas, patinimas, gumbelis, balso užkimimas, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, pilnumo jausmas skrandyje, pakitęs tuštinimasis, mat tai gali būti onkologinės ligos simptomai“, – akcentuoja N. Čiakienė.
„Būk savo sveikatos dirigentas“: kampanijos startas
Rugsėjo 12 d. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje įvykęs koncertas „Šventasis šydas“ žymi edukacinės kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ pradžią. Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga, kartu su POLA ir NVI, kviečia gyventojus aktyviai dalyvauti prevencinėse programose ir imtis atsakomybės už savo sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.