Nuolatinis nerimas gali būti ne tik psichologinių veiksnių, bet ir tam tikrų maistinių medžiagų trūkumo pasekmė. Nors dažniausios nerimo priežastys – miego stoka, neišspręsti konfliktai ar didelis darbo krūvis – reikalauja gyvenimo būdo korekcijų, kartais svarbu atkreipti dėmesį ir į organizmo gaunamas maistines medžiagas.
„Lėtinis stresas, neišspręsti konfliktai, miego trūkumas ar per didelis darbo krūvis gali sukelti nuolatinį nerimą. Tad pirmiausia reikėtų įsivertinti savo kasdienius įpročius – ar pakankamai miegame, ar turime laiko poilsiui, ar šiuo metu nepatiriame didelių konfliktų su aplinkiniais. Tokiais atvejais nerimą gali padėti sumažinti reguliari fizinė veikla, atsipalaidavimo pratimai ar psichologo konsultacijos“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Vis dėlto, jeigu nerimą lydi tokie simptomai kaip širdies plakimo epizodai, rankų drebėjimas, nuolatinis silpnumas ar galvos svaigimas, tai gali signalizuoti apie galimą maistinių medžiagų trūkumą. Tokiais atvejais specialistai rekomenduoja atlikti kraujo tyrimus, kurie padėtų nustatyti tikrąją priežastį.
Magnis: ne tik nuo mėšlungio, bet ir ramybei
Magnis yra vienas svarbiausių mineralų, dalyvaujančių daugybėje organizmo biocheminių reakcijų. Pasak vaistininkės E. Ramaškienės, magnio trūkumas pasireiškia ne tik mėšlungiu, bet ir padidėjusiu dirglumu, sutrikusiu miegu ar širdies plakimu. Šie simptomai dažnai siejami su nerimu.
„Magnis dalyvauja daugiau nei 300 biocheminių reakcijų organizme. Jis padeda mažinti pervargimo jausmą ir nuovargį, išlaikyti elektrolitų pusiausvyrą, normalią energijos apykaitą, raumenų funkciją, nervų sistemos veiklą, baltymų sintezę, psichologinę funkciją ir kaulų bei dantų būkles. Taip pat atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese“, – vardija vaistininkė E. Ramaškienė.
Suaugusiam žmogui per parą rekomenduojama suvartoti 300–400 mg magnio. Šio mineralo gausu moliūgų sėklose, migdoluose, visadaliuose grūduose, juodajame šokolade, grikiuose, avižose, pupelėse ir špinatuose. Pakanka vos saujos moliūgų sėklų ir porcijos grikių košės per dieną, kad būtų pasiekta rekomenduojama magnio norma.
B grupės vitaminai: nuo mėsos iki bananų
B grupės vitaminai atlieka itin svarbų vaidmenį nervų sistemos veikloje. „B grupės vitaminai, ypač vitaminai B2, B6, B12, padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą ir raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, taip pat padeda mažinti nuovargį. Tuo tarpu pantoteno rūgštis padeda palaikyti normalią protinę veiklą“, – paaiškina vaistininkė E. Ramaškienė.
Ypač atidūs turėtų būti vegetarai ir veganai, nes vitamino B12 trūkumas jiems pasitaiko dažniau. Laimei, šiandien gausu įvairių maisto produktų, kuriuose yra pakankamai B grupės vitaminų. Pavyzdžiui, vitamino B6 galima rasti vištienoje, kalakutienoje, bananuose, bulvėse. B12 gausu gyvūninės kilmės produktuose – mėsoje, kepenyse, žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose. Folio rūgšties daugiausia žalialapėse daržovėse, ankštinėse kultūrose ir brokoliuose.
Vaistininkė pateikia pavyzdį: vien 150 gramų lašišos gali suteikti beveik visą dienos vitamino B12 normą.
Žiemą nepamirškite vitamino D
Vitaminas D dažnai vadinamas „geros savijautos vitaminu“ dėl jo esminės reikšmės mūsų organizmui. „Pagrindinis vitamino D šaltinis yra saulės šviesa, tačiau mūsų klimato sąlygomis rudenį ir žiemą jos dažnai nepakanka. Dėl to rekomenduojama papildomai į mitybą įtraukti riebią žuvį – lašišą, skumbrę, silkę, taip pat kiaušinius ir pieno produktus“, – teigia vaistininkė E. Ramaškienė.
Net ir subalansavus mitybą, vitamino D kiekio organizme gali nepakakti, todėl patariama atlikti kraujo tyrimą ir, pasitarus su gydytoju, nustatyti reikiamą papildomai vartojamo vitamino D stiprumą.
Geležies trūkumas: nuovargis – svarbus įspėjimas
Geležis yra gyvybiškai svarbi hemoglobino gamybai ir deguonies pernešimui į visus audinius, įskaitant smegenis. „Kai jos trūksta, vystosi mažakraujystė. Vieni pirmųjų simptomų gali būti nuovargis, silpnumas, dusulys, širdies plakimo pojūtis ir nerimo epizodai. Organizmas, stokodamas deguonies, tarsi nuolat patiria stresą“, – paaiškina vaistininkė E. Ramaškienė.
Daugiausia geležies yra raudonoje mėsoje, kepenyse, ankštinėse kultūrose, grikiuose ir špinatuose. Svarbu žinoti, kad geležis geriausiai pasisavinama iš gyvūninės kilmės produktų (raudonos mėsos, kepenų). Augalinės kilmės geležis pasisavinama prasčiau, todėl ją rekomenduojama vartoti kartu su vitamino C turinčiais produktais, pavyzdžiui, citrusiniais vaisiais ar paprikomis, kurie gerina absorbciją.
Rūpindamiesi savo mityba ir atsižvelgdami į šiuos patarimus, galite sumažinti nerimo simptomus ir pagerinti bendrą savijautą. Visada rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku dėl individualių poreikių ir galimų tyrimų.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.