Ar galite įsivaizduoti, kaip smegenyse nyksta prisiminimai, kol pamažu nebepažįstate pats savęs? Nors demencijas išskirtinai tapatiname su vyresniu amžiumi, daugelis mokslininkų pripažįsta, jog apie tai pradėti galvoti turime gerokai anksčiau. Siekiant ilgaamžiškumo, susimąstymas „O gal ir aš sirgsiu Alzheimeriu?“ yra neišvengiamas. Nors šiuolaikinis mokslas dar nėra suradęs būdų, kaip išgydyti Alzheimerio ligą, turime kitų įrankių, padedančių šią ligą atitolinti arba sulėtinti, net jei genai siunčia kitokius signalus.
Išsilavinimas, sveikas gyvenimo būdas ir… žarnynas
„Žurnale „Lancet“ šiais metais buvo paskelbtas straipsnis apie tai, kas lemia blogą atmintį. <...> Ten yra labai aiškiai pasakyta, kad, pavyzdžiui, prasta atmintis yra tiesiogiai asocijuojama su prastu mokymusi pradinėse klasėse ir apskritai su išsilavinimo stygiumi.
Tam žmogui, kuris mokėsi ir mokėsi, atminties sutrikimas pasireiškia <...> gerokai vėliau, ne taip aiškiai – niekas net nepastebi, tik pats žmogus sako: „Mano prasta atmintis“, – LRT RADIJO laidai „Diagnozė: gyvenimas“ pasakoja neurologas Jokūbas Fišas.
Kitas svarbus faktorius – žalingi įpročiai, dėl kurių nyksta nervinės struktūros. Pasak J. Fišo, šie du pagrindiniai veiksniai vienas kitą nusveria, pavyzdžiui, jeigu žmogus save lavina, tikėtina, alkoholio vartojimas padarys mažesnę žalą.
Kitaip tariant, nors Alzhaimerio ligos išsivystymą lemia genai, žmogus savo gyvensenos pasirinkimais gali nuspausti, kaip pašnekovas sako, epigenetinį stabdį.
„Dabar laikome, kad jeigu yra tam tikrų genų kombinacija, Alzhaimerio liga yra neišvengiama. <...> Tačiau mes gyvenimo būdo keitimu galime tą genetinį faktorių nustumti, užslopinti, neleisti jam pasireikšti. Vis vien <...> žmogus nuo to kalno riedės, bet visiškai lėtai, oriai, gražiai, nesukeldamas ne tik sau, bet ir aplinkiniams didelio rūpesčio“, – akcentuoja mokslininkas.
Būdas atitolinti atminties sutrikimus gali slypėti ir ten, kur daugelis net nepagalvotų, – virškinimo trakte.
„Sveika, normali mikrobiota yra neurosistemos transmiterių fabrikas. Pavyzdžiui, laimės hormono serotonino 90 proc. pagaminama žarnyne. Vadinasi, jeigu tavo pilvas sveikas, jei jo gyventojai yra sveiki, tai ir išvengsi depresijos. O jei nėra depresijos, dažniausiai nebus ir demencijų. <...> Žarnynas yra antrosios smegenys“, – sako J. Fišas.
Ir priešingai – kenksmingos bakterijos ar net grybeliai gali būti netiesiogiai demencijas skatinantis veiksnys. Dar vienas rizikos faktorius, užsimena gydytojas, – silpna rega ir klausa.
Maskavimasis ir neigimas
Neurologas atkreipia dėmesį ir į galimus pirmuosius Alzhaimerio ligos simptomus, kurie yra nebūtinai tokie, kokius dažnas įsivaizduoja.
„Kai kurios atminties formos – ilgalaikė, profesinė – gali būti visiškai geros, bet, pavyzdžiui, [atsiranda] orientacijos aplinkoje praradimas, kelio nesuvokimas, planavimo, darbų išdėstymo [įgūdžių praradimas], higienos sutrikimai gali būti Alzhaimerio ligos arba kitų demencijų debiutas“, – vardina J. Fišas.
„Galų gale, išsilavinęs, gudrus žmogus sugeba tai maskuoti“, – priduria jis.
Tačiau ir gavus oficialią Alzhaimerio ligos diagnozę, jos padarinius dar galima švelninti socialine, intelektualia veikla bei fiziniu aktyvumu. Tačiau čia neretai pakliūvama į užburtą ratą.
„Kada jau aplinkiniai pastebi, kad yra akivaizdžiai nusilpusi atmintis, <...> sergant Alzhaimerio liga labai dažnai pacientas tai neigia“, – sako J. Fišas, pridurdamas, kad būtent šiuo aspektu Alzhaimerio liga skiriasi nuo kitų demencijų, kurių pacientai savo būklę yra labiau linkę pripažinti.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.